Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, spalio 21 d.


BALTARUSIJA
Nuteistos kalėti baltarusių opozicionierės M. Kalesnikavos sesuo: valdžia jos bijo
BNS
Scanpix
M. Kalesnikava.

Baltarusijos teismui skyrus 11 metų įkalinimo bausmę opozicijos atstovei Maryjai Kalesnikavai, režimas atsikratė vieno pavojingiausių savo oponentų, sako jos sesė Tatsiana Chomič.

„Tai rodo, kad valdžia bijo Maryjos“, – pirmadienio vakarą interviu BNS telefonu sakė T. Chomič.

Pernai vadovavusi masiniams protestams prieš autoritarinį prezidentą Aliaksandrą Lukašenką, M. Kalesnikava režimo buvo kaltinta raginimais imtis veiksmų siekiant pakenkti nacionaliniam saugumui, sąmokslu siekiant nekonstituciniu būdu užgrobti valdžią, taip pat ekstremistinio darinio įkūrimu ir vadovavimu jam.

M. Kalesnikava yra vienintelė Baltarusijoje likusi protestų lyderė. Ji buvo sulaikyta prieš metus, rugsėjo 8 dieną, prie Baltarusijos ir Ukrainos sienos.

Remiantis oficialiai paskelbta Baltarusijos valstybės sienos komiteto spaudos tarnybos versija, M. Kalesnikava drauge su dviem kitais opozicionieriais bandė prasiveržti pro sieną ir buvo išstumta iš automobilio salono.

Vėliau M. Kalesnikavos bendražygiai pranešė, kad KGB agentai užmovė jai maišą ant galvos, įsodino ją į mikroautobusą ir norėjo prievarta išsiųsti iš šalies, bet ji prie sienos suplėšė savo pasą, norėdama išvengti prievartinės deportacijos, ir iššoko iš automobilio.

Ji protestams pernai vasarą vadovavo kartu su opozicijos lydere Sviatlana Cichanouskaja ir aktyviste Veranika Capkala, kurios abi pabėgo iš šalies.

M. Kalesnikava Baltarusijoje vadovavo prezidento posto pernai siekusio Viktaro Babarykos, paties nuteisto 14 metų kalėjimo, kampanijai.

„Nedidelė viltis buvo, kad galbūt teisėjai susivoks ir nagrinės šią bylą sąžiningai ir priims sąžiningą, teisingą sprendimą. Vis dėlto supratau, kad bausmė bus didelė“, – kalbėjo Baltarusijos aktyvistės sesė.

„Jau po nuosprendžio V. Babarykai buvo aišku, kad didelės bausmės bus skirtos ir Marijai, ir Maksimui todėl, kad tai buvo viena komanda, tai buvo stipriausias kandidatas. Be to, jie demonstravo neįtikėtiną stiprybę visus šiuos metus“, – pridūrė ji, turėdama omenyje advokatą Maksimą Znaką, kuriam teismas pirmadienį skyrė 10 metų kalėjimo.

– Kaip jūs jaučiatės po šiandienos naujienų?

– Situacija nelengva, vis dėlto 11 metų. Labai jaudinuosi dėl tėčio, nes jis vis dar Baltarusijoje, jam, žinoma, labai sunku. Tačiau esu visiškai įsitikinusi, kad Maryja nebus kalėjime 11 metų. Turbūt tai man padeda ne taip stipriai liūdėti. Aš žinau tiek iš žiniasklaidos, tiek iš advokatų, kad visus šiuos metus ji išlieka labai stipri. Advokatai niekada nematė jos liūdnos, blogos nuotaikos ar pesimistiškos.

Aš suprantu, aš žinau, kad visa tai jos neperlauš. Vėlgi, iliuzijų nebuvo, žinojome, kad bausmė bus paskirta ilga. Tas suvokimas iš principo buvo ir jis turbūt pasitvirtino, kai 14 metų gavo Viktaras Babaryka. Maryja buvo V. Babarykos komandoje, kaip ir Maksimas Znakas. Tai buvo pirma tokia sėkminga prezidento rinkimų kampanija per 27 metus, kada atsirado labai stiprus kandidatas, kurį palaikė didžioji dalis baltarusių ir kuris surinko 400 tūkst. piliečių parašų. To niekada nebuvo per nepriklausomos Baltarusijos istoriją.

Suprantama, kad ši valdžia tokiais stipriausiais, pavojingiausiais jiems priešininkais ir lyderiais atsikrato būtent tokiu būdu – sodindama į kalėjimą ir skirdama tokias dideles bausmes.

– Sakote girdėjusi, kad jūsų sesuo stengiasi neprarasti ūpo. Kaip jums atrodo, kaip jai tai pavyksta?

– Manau, kad tai Maryjos charakteris. Ji labai stipri, visada tokia buvo, optimistiška. Bet kokioje situacijoje ji mato teigiamas puses. Ji moka tvarkytis su sunkiomis situacijomis ir palaikyti kitus. Dabar mes tai labai gerai matome – visus šiuos metus ji palaiko baltarusius iš kalėjimo, nors tarsi mes turėtume ją palaikyti.

Vėlgi, mes matome, kad toks valdžios elgesys rodo jos pačios silpnumą. Represinis aparatas Baltarusijoje toliau veikia, nors žmonės neina į lauką, nebekabina baltų ir raudonų vėliavų. Tai rodo, kad valdžia bijo ir kad net po metų ji jaučia, kad nekontroliuoja šalies. Manau, kad Maryja tą irgi supranta.

Ji kalėjime praleido metus ir tai, kaip ji elgiasi, kaip su ja elgiasi, (...) rodo tik režimo silpnumą. Manau, kad ji tai supranta ir mato esanti teisi. Todėl ji taip ir elgiasi.

– Kaip jums atrodo, kas leido poniai Kalesnikavai tapti viena iš pagrindinių opozicijos veikėjų Baltarusijoje?

– Dar pernai gegužę Maryja prisijungė prie V. Babarykos komandos. Jie apie tai kalbėjo, kad jeigu jį sulaikys, turės likti komanda, kuri organizuos rinkimų kampaniją. Vieni iš tokių žmonių buvo Maryja, buvo Maksimas. Ji labai aktyviai į tai įsijungė.

Po to, kai V. Babarykos neužregistravo kandidatu, Maryja su komanda tapo opozicinių jėgų vienytojais kartu su Sviatlana Cichanouskaja, Veranika Cepkala, kad judėtų toliau. Tokio stipraus moteriško trio atsiradimas, žinoma, Baltarusijoje buvo neįtikėtinu įvykiu. (...)

Manau, kad didelę reikšmę (jos iškilimui) turėjo dar ir tai, kad Veranika ir Sviatlana išvažiavo, o Maryja liko. Likti šalyje buvo jos principinis sprendimas. (...)

– O jūs supratote tokį jos sprendimą? Turbūt tiek pati Maryja, tiek jūs ir jūsų šeima suvokė, kuo tai gali baigtis.

– Taip. Aš ją palaikau. Tai esminiai principai, kurių ji laikėsi. Viename interviu ji pati sakė, kad nei ji pati būtų laiminga, nei mes visi būtume laimingi suprasdami, kad kažkur kalėjime liko jos draugai, o ji gyventų, pavyzdžiui, Vokietijoje. Šiuo požiūriu aš ją suprantu, nors pati išvažiavau iš šalies pernai rugpjūtį. Man atrodo, kad tokiam sprendimui reikia labai daug stiprybės

– Ar jūs nors kažkiek tikėjotės, kad šiandieninis teismo sprendimas bus kitoks?

– Nedidelė viltis buvo, kad galbūt teisėjai susivoks ir nagrinės šią bylą sąžiningai ir priims sąžiningą, teisingą sprendimą. Vis dėlto supratau, kad bausmė bus didelė. Jau po nuosprendžio V. Babarykai buvo aišku, kad didelės bausmei bus skirtos ir Maryjai, ir Maksimui todėl, kad tai buvo viena komanda, tai buvo stipriausias kandidatas. Be to, jie demonstravo neįtikėtiną stiprybę visus šiuos metus.

– Ką jūs jaučiate sesei šiuo metu, kokie jausmai ima viršų?

– Labai stipriai didžiuojuosi Maryja, stengiuosi ją palaikyti, kad būčiau jos balsas. Noriu jai padėti ir tai man padeda eiti į priekį. Iš viso šalyje yra apie 650 politinių kalinių, tai tokia globali problema ir represijų lygis iš tikrųjų yra labai aukštas. Aš suprantu, kad noriu padėti ne tik Maryjai, kalbėti ne tik apie Maryją, bet apie visus.

Nežinau, ar tai galima vadinti optimizmu, bet aš suprantu, kad turiu daryti, ką galiu, kad po kažkiek metų, kažkiek mėnesių tai pasibaigtų. Represijos vis tiek kažkada sumažės, galbūt valdžia visiškai pasikeis, galbūt prasidės derybos ar dialogas dėl represijų atlaisvinimo.

– Per šiuos metus, kai Maryja buvo sulaikyta, jūs radote, kaip su ja pabendrauti?

– Bandėme laiškais, bet laiškais bendrauti labai sudėtinga. Vidutiniškai laiškas eina dvi savaites, tai reiškia, kad atsakymas į laišką ateina per mėnesį. Skambučiai į įkalinimo įstaigą leidžiami, mūsų tėtis Baltarusijoje visada, kai galima, kreipiasi dėl pokalbio. Jam iki šiol visada atsisakydavo, bet dabar, po nuosprendžio, jiems leido susitikti. Galbūt jie susitiks jau rytoj.

– O kada jūs paskutinį kartą kalbėjote su seserimi?

– Rugsėjo 6 dieną, lygiai prieš metus.

– Interviu pradžioje jūs sakėte, kad esate užtikrinta, jog galiausiai jūsų seseriai nereikės kalėjime praleisti vienuolikos metų. Kodėl jūs tokia užtikrinta?

– Baltarusijoje situacija labai stipriai pasikeitė. Žmonės pasikeitė, kertiniai pokyčiai mūsų protuose įvyko pernai, kai žmonės pabandė elgtis taip, kaip niekada iki šiol nedarė – prisiėmė atsakomybę, dalyvavo rinkimų kampanijoje, rinko parašus. Jie pagaliau pamatė, kad šalyje yra vertų kandidatų. Kaip tik pernai atsirado absoliučiai naujų politikų, kurie anksčiau apie save nesiskelbė. Jie sulaukė didelio palaikymo.

Dabar, po tokių didžiulių protestų ir mitingų, kokių niekada nebuvo, žmonės pamatė, kad jų yra labai daug ir kad iš tikrųjų egzistuoja valdyti šalį verti žmonės. Mums juk 27 metus piršo mintį, kad daugiau nieko nėra, kad yra tik vienas žmogus, kuris sugeba tvarkytis su šalimi. Visi pamatė, kad taip nėra.

Pamatėme didžiulį solidarumą tarp žmonių, kai pernai rugpjūtį žmonės buvo mušami, sulaikomi iš karto po rinkimų. Tas solidarumas, kurį žmonės parodė ir pamatė, kad jis veikia, ir kad tai tęsiasi iki šiol, nes politinių kalinių skaičius auga, žmonės supranta, kad reikia kažką daryti toliau. Žmonės nebeina į masinius protestus, tačiau bendrauja tarpusavyje, tie horizonaltūs ryšiai juk išlieka. Žmonės vienas kitą palaiko.

To kertinio pokyčio, kuris iš tikrųjų įvyko, jo neįmanoma pamiršti. Tai turbūt svarbiausia, kas Baltarusijoje įvyko per daug metų.

– Jūs norite pasakyti, kad režimas neišbus 11 metų?

– Taip. Dabar sunku pasakyti, kaip tai įvyks, bet dabartinės valdžios elgesys yra labai neadekvatus. Tas lėktuvo nukreipimas į Minską ir Ramano Pratasevičiaus sulaikymas, situacija su olimpinių žaidinių sportininke, krizė ties siena su Europos Sąjunga, visa ši reakcija į įvykius yra neadekvati. Tai rodo režimo baimę, nesuvokimą, ką daryti toliau. Jie negalės išlikti ilgai valdžioje būdami tokios būsenos, tačiau tikėtis adekvatumo iš jų dabar taip pat labai sunku.

Iš kitos pusės, išlieka prievartos lygis, kuris neleidžia žmonėms veikti viešai. Todėl suprantu, kad situacija keisis, tačiau ji gali keistis ne taip greitai, ne rytoj, ne po metų, tačiau per kelerius metus tie pokyčiai įvyks.

– Ką, jūsų nuomone, apie režimą sako nuosprendis jūsų sesei?

– Tai rodo, kad valdžia bijo Maryjos. Kad ir kaip Lukašenka kalbėtų, kad jis nekariauja su moterimis, per šiuos metus mes pamatėme, kokios pas mus stiprios moterys. Maryja yra puikus to pavyzdys, Sviatlana, Veronika yra puikūs to pavyzdžiai, kaip moterys gali imtis atsakomybės ir tapti lyderėmis. Jos turi didžiulį palaikymą ir didžiulį potencialą.

– Jau matėme nemažai tarptautinės bendruomenės reakcijos į tai, kas įvyko. Ar jūs tikitės ko nors daugiau?

– Aš tikiuosi ir norėčiau, kad šis palaikymas, kurį išgirdome šiandien, būtų pastovus. Įvairiuose pasaulio taškuose vyksta daug dalykų, tačiau noriu, kad būtų nepamiršta, jog Baltarusijoje išlieka šimtai politinių kalinių. Ir tai tik oficialūs skaičiai, jų ten turbūt daugiau tūkstančio. (...)

Tai ne tik Baltarusijos problema, tai tarptautinė problema. Baltarusijos valdžia iš tikrųjų tapo tarptautine grėsme.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2021 09 07 10:32
Spausdinti