Meniu
Prenumerata

trečiadienis, balandžio 21 d.


PASAULINĖ ĮTAKA
Nuo misijos nutolę taikdariai: kodėl menksta Kanados karinė, geopolitinė ir ekonominė galia
Kotryna Tamkutė
Scanpix
Kietas vyrukas.

Kanados galia slypi jos diplomatų portfeliuose

Pagal gyventojų skaičių Kanadą lenkia beveik keturios dešimtys valstybių – antroje pagal teritorijos dydį pasaulio šalyje 2019 m. gyveno 37,4 mln. gyventojų. Tai bene puse milijono mažiau nei Lenkijoje, pagal teritorijos plotą esančioje 69 vietoje.

Neįspūdingai kitų valstybių kontekste atrodo ir Kanados karinė galia. Pagal ją matuojantį indeksą šalis užima vos 24 vietą iš 138 valstybių, Otavos išlaidos gynybai yra vienos mažiausių tarp pasaulio galingųjų ir siekia apie 1,3 proc. bendrojo vidaus produkto.

Nepaisant to, Kanada dažnai įvardijama kaip viena įtakingiausių pasaulio valstybių. JAV žurnalas „U.S. News & World Report“ jai skiria dvyliktą, tarptautinė tyrimų ir konsultacijų bendrovė „International Strategic Analysis“ – trečią vietą.

Apžvalgininkai sutaria: Kanados įtaką ir galią tarptautinėje politikoje kuria jos įsipareigojimas daugiašališkumo principui ir aktyvus įsitraukimas į globalioje arenoje vykstančius procesus. Kitu atveju ji nebūtų tokia girdima.

Ieško atsvaros

Apibrėžti valstybės galią sunku: reikia įvertinti tiek faktinius ir statistinius duomenis – gyventojų skaičių, teritorijos ir kariuomenės dydį, gamtos išteklius. Taip pat tuos, kurių neįmanoma pamatuoti.

„Kanados atveju būtent ši elementų grupė, paprastai išskirianti minkštosios galios elementus, yra svarbiausia. Kitaip tariant, jos įtaka tarptautinėse organizacijose, gebėjimai išnaudoti turimus diplomatinius išteklius“, – IQ sakė Vytauto Didžiojo universiteto docentė Gerda Jakštaitė.

Australijos idėjų kalvės „Lowy Institute“ duomenimis, Kanada pagal diplomatinių misijų skaičių pasaulyje užima 18 vietą iš 61 Globalios diplomatijos indekse analizuotų valstybių (jai priklauso 96 ambasados, 36 konsulatai, 10 nuolatinių misijų) ir lenkia tokias valstybes kaip Australija, Belgija, Skandinavijos šalys.

„Kanadoje galite išgirsti pasakymą, kad kanadiečiai niekada nepraleidžia progos dalyvauti, – IQ sakė Kanados gynybos ir tarptautinių reikalų instituto ekspertas Andrew P. Rasiulis. – Kitaip tariant, jei tik atsiranda kokia tarptautinė organizacija, Kanada būtinai prie jos prisijungs.“

Šalis yra viena Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos įkūrėjų, taip pat Arkties tarybos, Amerikos valstybių sutarties, Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo organizacijų narė. Jos istorija užtikrina galimybę dalyvauti 70 valstybių vienijančioje Frankofonijos ir 52 valstybių Tautų Sandraugos organizacijose. Kanados finansinė padėtis, ekonominis ir socialinis išsivystymas leidžia jai stovėti kartu su galingųjų elitą vienijančių Didžiojo septyneto (G 7) valstybių lyderiais.

Jei tik atsiranda kokia tarptautinė organizacija, Kanada būtinai prie jos prisijungs.

Toks aktyvumas, A. P. Rasiulio teigimu, – ne iš gero gyvenimo: „Priklausymas įvairioms tarptautinėms organizacijoms Kanadai leidžia susikurti atsvarą kaimynui pietuose. Kitu atveju JAV mus tiesiog suvalgytų.“

Tai, kad Kanada yra, pavyzdžiui, G 7 narė, patrauklu ir amerikiečiams. „Kurdamos organizaciją JAV siekė, kad narystė būtų suteikta ir Kanadai, nes ji kaimynę supranta geriausiai. Otava gali būti puiki derybininkė ir jos įsitraukimas Vašingtonui neretai užtikrina atstovavimą jo pozicijai kito balsu“, – aiškino Kanados gynybos ir tarptautinių reikalų instituto ekspertas.

*****susije*****

Palanki ir Kanados geografinė padėtis. „Ilgą laiką kanadiečių santykiai su JAV buvo labai geri, tad tiek mūsų sąjungininkai, tiek oponentai visuomet žinojo, kad mes bet kada galime nuvykti į Vašingtoną ir kalbėti apie tuos dalykus, kurie buvo tabu kitiems“, – sakė A. P. Rasiulis. Būtent todėl, jo teigimu, tai neretai iškelia Kanadą kitų valstybių akyse: „Reta valstybė savo pašonėje turi supergalią.“

Prarado veidą

Vis dėlto vienas ryškiausių Kanados įsitraukimo į procesus tarptautinėje arenoje ženklų ilgą laiką buvo aktyvus dalyvavimas taikos palaikymo misijose. Nuo 1956 m., kai tuomečio Kanados užsienio reikalų sekretoriaus Lesterio Pearsono siūlymu Jungtinių Tautų Organizacija (JTO) pasiuntė į Egiptą kanadiečius karius spręsti Sueco kanalo krizės, daugiau kaip trijose dešimtyse taikos palaikymo misijų visame pasaulyje dalyvavo 125 tūkst. Kanados karių.

1957 m. už tai L. Pearsonas, vėliau ėjęs Kanados ministro pirmininko pareigas, buvo apdovanotas Nobelio taikos premija. Iki 1988 m. kanadiečiai sudarė dešimtadalį visų JTO taikdarių.

Šaltajam karui pasibaigus, Kanados dalyvavimas taikos palaikymo misijose sumažėjo. 1992 m. jose buvo 3825 kanadiečiai, o 2020 m. šis skaičius krito iki 43, daugiau dėmesio imta skirti NATO karinėms operacijoms. Šiuo metu užsienio paramai Kanada skiria 0,23 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) (JTO uždaviniuose numatytas 0,7 proc. BNP rodiklis).

Visa tai kartu su mažėjančiu taikos misijų efektyvumu konfliktų draskomose valstybėse laikoma priežastimis to, kad šių metų birželį Kanada pralaimėjo kovą dėl vietos JTO Saugumo Taryboje. „Tai matyčiau kaip vieną didžiausių užsienio politikos klaidų, kai šalis nesugeba išnaudoti per ilgą laiką sukaupto kapitalo“, – tvirtino G. Jakštaitė.

Šiandien Kanada ir toliau ieško sprendimų: prie derybų stalo ragina sėsti Baltarusijos režimo ir jam oponuojančiųjų atstovus, dėl Viduržemio jūroje esančių gamtos išteklių nesutariančias Turkiją ir Graikiją, nevengia kritikos Rusijai ir Kinijai.

Vis dėlto pastebima, kad jos įtaka mažėja. Varšuvos ir Vroclavo universitetų tyrėjų Mirosławo Sułeko ir Łukaszo Kiczmos atliktas tyrimas parodė, kad Kanados karinė, geopolitinė ir ekonominė galia nuo 1992 iki 2018 m. sumažėjo beveik 11 proc. (Prancūzijos sumenko 32,3 proc., Jungtinės Karalystės – 23,2 proc., Rusijos – 3,5 proc., Kinijos augo 318,3 proc., Estijos kilo 58,7 proc.).

Nemenką įtaką tam galėjo turėti besikeičianti tarptautinių santykių arena: nacionalistinė JAV administracijos pozicija, Kinijos panieka taisyklėmis grįstai liberaliai tvarkai, Didžiosios Britanijos sprendimas palikti ES, Rusijos agresija prieš Ukrainą. Pastarąjį kartą Kanados užsienio ir saugumo politikos gairės buvo peržiūrėtos 1970-aisiais.

„Kanada turi pasirinkti. Turint galvoje globalios politikos iššūkius, pagrįsta manyti, kad šalies užsienio politikos tikslai turėtų būti peržiūrėti, – įsitikinęs Kanados globalių reikalų instituto ekspertas Randolphas Mankas. – Nepamiršdama šalies istorijos ir šiandienių geopolitinių realijų, Kanada galėtų pasinaudoti galimybe tiksliau apibrėžti savo interesus ir tikslingai jų siekti.“

2020 12 16 05:00
Spausdinti