Meniu
Prenumerata

penktadienis, spalio 23 d.
NOBELIO PREMIJOS
Nobelio fizikos premija atiteko R. Penrose'ui, R. Genzeliui ir A. Ghez
BNS
Scanpix
R. Penrose'as

Šių metų Nobelio fizikos premijos viena pusė paskirta matematinės fizikos atstovui anglui Rogeriui Penrose'ui, o kita pusė – bendrai vokiečių astrofizikui Reinhardui Genzeliui ir amerikiečių astronomei Andreai Ghez, antradienį paskelbė Nobelio komitetas.

Jie apdovanoti „už savo atradimus, susijusius su vienu egzotiškiausių Visatos reiškinių – juodosiomis skylėmis“, sakoma pranešime.

89 metų R. Penrose'as pagerbtas „už pademonstravimą, kad Bendroji reliatyvumo teorija veda prie juodųjų skylių formavimosi“, o 68 metų R. Genzelis ir 55 metų A. Ghez – už atradimą, „kad nematomas ir itin sunkus objektas mūsų galaktikos centre valdo žvaigždžių orbitas“.

A. Ghez yra tik ketvirta Nobelio fizikos premiją gavusi moteris nuo 1901 metų, kai buvo išdalytos pirmosios Nobelio premijos.

Pasitelkęs matematinius modelius R. Penrose'as 1965 metais įrodė, kad juodosios skylės gali susiformuoti ir tapti objektu, iš kurio niekas, net šviesa, negali ištrūkti.

Jo skaičiavimai pademonstravo, kad juodosios skylės – objektai, paprastai susiformuojantys masyviai žvaigždei sugniūžtant dėl savo pačios gravitacijos – yra Alberto Einsteino bendrosios reliatyvumo teorijos tiesioginė pasekmė.

R. Genzelis ir A. Ghez nuo 10-ojo dešimtmečio pradžios vadovauja vadinamosios Šaulio A* srities Paukščių Tako galaktikos centre tyrimui.

Didžiausiais pasaulio teleskopais jie atrado itin masyvų, nematomą objektą, kuris yra maždaug 4 mln. kartų sunkesnis už Saulę ir traukia aplinkines žvaigždes, formuodamas mūsų galaktikos vijas.

Abu tyrėjai sukūrė metodus, leidžiančius pažvelgti už didžiulių tarpžvaigždinių dujų ir dulkių debesų, dengiančių Paukščių Tako galaktikos centrą. Jie taip pat išplėtojo naujus būdus, kaip kompensuoti vaizdo iškraupymus, sukeliamus Žemės atmosferos.

2019 metų balandį astronomai pademonstravo pirmąją juodosios skylės nuotrauką.

R. Genzelis bendradarbiauja su Garchinge prie Miuncheno įsikūrusiame Maxo Plancko nežemiškos fizikos institute, taip pat su Kalifornijos universitetu.

A. Ghez yra Kalifornijos universiteto fizikos ir astronomijos profesorė.

Prestižinę premiją sudaro aukso medalis ir 10 mln. Švedijos kronų (959 tūkst. eurų). 

Pernai pusė Nobelio fizikos  premijos buvo paskirta JAV ir kanadiečių fizikui Phillipui Jamesui Edwinui Peeblesui, o kita pusė – šveicarų astrofizikui Micheliui Mayorui ir šveicarų astronomui Didier Queloz. 

Šie trys kosmologai buvo pagerbti už indėlį aiškinantis Visatos evoliuciją. 

Įprastais metais laureatai savo apdovanojimą atsiimtų iš karaliaus Carlo XVI Gustafo rankų per oficialią ceremoniją Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės. 1896-aisiais miręs išradėjas A. Nobelis šias premijas įsteigė savo testamentu.

Tačiau šiemet tokia įteikimo ceremonija buvo atšaukta dėl koronaviruso pandemijos. Vietoje jos įvyks televizinė ceremonija, kurios metu bus parodyta, kaip laureatams premijos įteikiamos jų šalyse.

Nobelio premijų sezonas prasidėjo pirmadienį, kai buvo paskirta medicinos premija. Ji atiteko amerikiečiams Harvey J. Alteriui ir Charlesui M. Rice'ui, taip pat britui Michaelui Houghtonui.

Šie virusologai buvo bendrai pagerbti už hepatito C viruso atradimą. 

Trečiadienį bus paskelbta, kam atiteks  Nobelio chemijos premija.

Daugiausiai dėmesio sulaukiančių literatūros ir taikos premijų laureatai paaiškės ketvirtadienį ir penktadienį, o sezoną kitą pirmadienį užbaigs ekonomikos premijos laureato paskelbimas.

Spėliojama, kad Nobelio taikos premija galėtų būti paskirta švedų paauglei Gretai Thunberg ir kitiems klimato aktyvistams arba spaudos laisves ginančioms grupėms.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2020 10 06 13:48
Spausdinti