Meniu
Prenumerata

antradienis, lapkričio 24 d.
RUSIJA
Nepaisant Kremliaus pastangų, V. Putinui Rusijos Tolimieji Rytai neartėja
IQ
Unsplash
Prekeivis Vladivostoke

Rusijos Tolimieji Rytai užima 41 proc. visos šalies teritorijos, tačiau joje gyvena mažiau nei 5 proc. visos šalies populiacijos. Vladimiras Putinas dar 2013 m. įžvelgė šį neišnaudotą potencialą ir ėmėsi skatinamųjų priemonių naujakuriams ir investuotojams. Vis dėlto Tolimieji Rytai prezidentui nepasiduoda.

Vienas ryškiausių pavyzdžių – liepos viduryje antrame pagal dydį Tolimųjų Rytų mieste Chabarovske įsiplieskę tūkstantiniai protestai dėl Maskvos apkaltinto gubernatoriaus Sergejaus Furgalio. Jis kaltinamas kelių verslininkų nužudymo užsakymu, tačiau vietos gyventojai teigia, kad 15 metų senumo įvykiai tėra Kremliaus pretekstas sunaikinti V. Putinui neparankų politiką.

Rusijos Tolimieji Rytai – didžiuliai neišnaudoti plotai

Svarbiausi V. Putino uždaviniai Rytuose – stabdyti gyventojų išsikėlimą ir pritraukti investicijų. Teritorijoje, kurioje vienam žmogui tenka vienas kvadratinis kilometras, beveik nėra išplėtotos infrastruktūros ir darbo jėgos. Tai trukdo išnaudoti didžiulius regiono medienos ir iškasenų šaltinius. Didžiausi miestai – Vladivostokas ir Chabarovskas – įsikūrę regiono pietuose.

Dėl prastos infrastruktūros, nedarbo ir žemų pragyvenimo sąlygų nuo 1991 m. Tolimieji Rytai prarado 15 proc. populiacijos – gyventojai keliasi į šalies vakarus ieškodami lengvesnių pragyvenimo šaltinių. Prie mažėjančio gyventojų skaičiaus prisideda ir mažėjantis gimstamumas.

Investuotojai nenoriai žiūri į kraštą, kuriame nepasilieka net jo gyventojai. Kol kas daugiausia pajamų regionas gauna ne tik iš eksportuojamos medienos ir išteklių, bet ir turizmo – šimtai keliautojų iš visos Azijos kasmet plūsta pažiūrėti laukinės Tolimųjų Rytų gamtos.

Kol Maskva nežiūri, Pekinas nesnaudžia

Maskva, esanti už 6000 km į vakarus, šiame regione turi mažai įtakos. Kur kas daugiau jos atkeliauja iš Pekino – Vladivostoką nuo Kinijos sostinės skiria kiek daugiau nei 800 km. Nenuostabu, kad kinai netrunka pasinaudoti sunkiai kontroliuojamo regiono galimybėmis. Milžiniškos teritorijos, nuomojamos kinams lengvatinėmis sąlygomis, su leidimais kirsti miškus ir kasti iškasenas, pykdė vietos gyventojus, tačiau taip pat išryškino vietos verslininkų asmeninių interesų iškėlimą aukščiau valstybinių.

Rusijos ir Kinijos santykiai geri, tačiau atrodo, kad V. Putinas pamažu susigriebė prarandantis tolimojo regiono kontrolę. 2016 m. jis išleido įstatymą, kuriuo siekė į Tolimuosius Rytus pritraukti daugiau gyventojų. Kiekvienam rusų naujakuriui pažadėta po hektarą žemės, jei joje pragyvens 5 metus. Įstatymu netruko pasinaudoti vietiniai – gautoje žemėje jie įsirengė vasarnamius.

V. Putino pasiūlyta žemė nėra tokia naudinga, kaip gali pasirodyti. Didžiojoje dalyje teritorijos vis dar nėra jokio susisiekimo, nėra nutiestų elektros tinklų ar vandentiekio, už miškingų teritorijų iškirtimą ar pelkių nusausinimą naujakuriams taip pat tenka mokėti patiems.

Nepaklusnūs vietos gyventojai

Tolimieji Rytai siejasi su keistuoliais ir Maskvai nepaklusnių asmenų prieglobsčiu. Dabar situacija pamažu keičiasi, tačiau žmonės vis dar nebijo garsiai reikšti nepritarimo.

2008 m. Vladivostoke kilo masiniai protestai dėl sparčiai prastėjančios ekonominės situacijos. Po Sovietų Sąjungos griūties nespėjusį atsigauti regioną smarkiai prislėgė nauja ekonomikos krizė. Protestai buvo užgniaužti iš sostinės atsiųstos milicijos, tačiau gyventojai vis dar griežia dantį ant centrinės valdžios dėl žiauraus susidorojimo su miniomis.

Maža to, augo simpatijos aplinkiniams kaimynams – Japonijai, Kinijai ir Pietų Korėjai. Prieš dešimtmetį vykusiuose protestuose, kilusiuose dėl padidintų mokesčių japonų gamybos automobiliams, buvo galima išgirsti šūkį „atiduokite Vladivostoką Japonijai“. Ant kai kurių transparantų buvo nupaišytas tigras (Pietryčių Azijos simbolis), besikaunantis su meška (Rusijos ir centrinės valdžios simboliu).

Nuo 2012 m. į Vladivostoko regioną Kremliaus pilami milijonai infrastuktūrai gerinti ir darbo vietoms kurti nepadėjo nuraminti priešiškai nusiteikusių gyventojų – tai įrodė 2018 m. rinkimai. Vladivostoko ir Chabarovsko regionų gubernatoriais išrinkti ne Maskvos statytiniai, o jų oponentai – komunistas Andrejus Iščenka Vladivostoke ir nacionalistas, liberalų partijos narys S. Furgalis Chabarovske. Abu išrinkti gubernatoriai nematė problemų dirbti išvien su Kremliumi, tačiau jų laimėjimas rinkimuose rodė sparčiai mažėjančią V. Putino įtaką.

Kol kas Tolimuosius Rytus Rusijos valdžioje išlaiko tik nuolatos į regioną siunčiama milicija ir kitos pajėgos tvarkai palaikyti. Iki 2036 m. V. Putinas turi laiko sugalvoti daugiau planų atšiauriajam regionui prisijaukinti.

2020 07 21 18:19
Spausdinti