Meniu
Prenumerata

šeštadienis, rugsėjo 19 d.
EUROPOS ŽEMĖLAPIS
Lichtenšteinas turi pretenzijų į Čekijos žemes ir pilis
IQ

Viena mažiausių Europos valstybių nepamiršta jau daugiau nei 75 metus trunkančio ginčo su Čekija.

Kai kurios Antrojo pasaulinio karo nuoskaudos negyja iki šiol ne tik dėl tiesioginių karo veiksmų, bet ir dėl po karo perdalinytos Vakarų ir Vidurio Europos bei daugybės turto nusavinimo atvejų.

Viena mažųjų Europos monarchijų, tarp Austrijos ir Šveicarijos įsispraudęs Lichtenšteinas, praeitą savaitę pateikė skundą Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) dėl, pasak Vaduco, neteisėtai atimto jų piliečių turto, į kurį įeina nemažai žemių.

Šios šalys nesiriboja. 1719 m. įkurtą 160 kvadratinių kilometrų užimančią ir 39 tūkst. gyventojų turinčią Lichtenšteino kunigaikštystę nuo Čekijos pietvakarinės sienos skiria apie 360 kilometrų. Tačiau abi valstybes sieja Lichtenšteino monarchų istorija.

Daugybė hektarų žemės ir prašmatnios pilys, daugiausia išsidėsčiusios šiandienės Čekijos Moravijos regione, ilgą laiką priklausė Lichtenšteino karališkajai šeimai. Po karo 1945 m. remiantis vadinamuoju Benešo nutarimu, pavadintu tuomečio prezidento Edvardo Benešo vardu, buvo konfiskuotas vokiečiams ir vengrams priklausęs turtas. Toks sprendimas buvo paremtas tuo, kad šios šalys buvo Ašies valstybės ir karo kaltininkės. Tiesa, Lichtenšteino kunigaikščiams savo turto greičiausiai nebūtų pavykę išsaugoti bet kuriuo atveju – 1948 m. karinio perversmo metu į valdžią atėjus komunistų partijai prasidėjo ir lietuviams gerai pažįstamas privataus turto nusavinimas dėl socializmo.

Tačiau 1945 m. viskas dar buvo kiek kitaip. Lichtenšteino monarchų ir dar 38 asmenų turtas  nusavintas be kompensacijos, nes jie oficialiai laikyti vokiečiais. Visgi Lichtenšteino valstybės atstovai šiandien teigia, kad tokia traktuotė klaidinga. Pasak jų, šie asmenys vokiečiams buvo priskirti per 1930 m. Čekoslovakijoje vykusį surašymą, nes šeimos atstovai kalbėjo vokiškai. 

Lichtenšteiniečių valdytas plotas, „Financial Times“ teigimu, siekė apie 2 tūkst. kvadratinių kilometrų – jis beveik lygus didžiausiai Lietuvoje Varėnos savivaldybei. Tai yra keliolika kartų didesnis plotas nei šiandienės Lichtenšteino kunigaikštystės teritorija.

Žemėse, dėl kurių kyla ginčai, gausu įspūdingų architektūros objektų, tarp kurių į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktos Lednicės ir Valticės pilys. Pirmoji Lichtenšteino karališkajai šeimai priklausė 700 metų.

„Euronews“ duomenimis, formaliai kreiptasi į EŽTT dėl to, kad Čekijos valdžia neteisingai priskyrė Lichtenšteino karališkąją šeimą ir susijusius asmenis vokiečiams. Žinoma, kartu tikimasi, kad, pasiekus kunigaikštystei palankų traktavimą, galbūt bus galima šį klausimą judinti ir toliau.

Visgi net ir pagal optimistinį Lichtenšteinui scenarijų kunigaikštystės teritorija greičiausiai nepadidėtų – šalies teritorinį vientisumą pabrėžia ir Čekijos konstitucija – todėl būtų kalbamasi dėl kompensacijų. Tačiau šiandien to nematyti net ir tolimoje ateityje.

„Financial Times“ rašo, kad tiek Lichtenšteino, tiek Čekijos atstovai laikosi savo, nors kartu tikisi, kad ginčas nepakenks jų santykiams. Įdomus faktas, kad šalys būtent dėl šio konflikto delsė užmegzti diplomatinius santykius ir tai padarė tik 2009 m.

Lichtenšteinas nori pademonstruoti, kad geba apginti savo interesus. Pasak šalies Užsienio reikalų ministerijos, valstybė nujaučia, kad su ja nesiskaitoma. „Su kitomis neutraliomis šalimis, kaip Šveicarija, Čekija buvo pasirengusi diskutuoti dėl panašių atvejų problemų sprendimo. Tačiau niekuomet nebuvo jokių diskusijų su Lichtenšteinu dėl nuosavybės įstatymų problemų“, – instituciją cituoja portalas „Euronews“.

Čekijos atstovai sako, kad EŽTT negali nagrinėti tų atvejų, kurie įvyko prieš pasirašant Europos žmogaus teisių konvenciją, be to, mano, kad sprendimai priimti teisingai.

Pastarąjį Lichtenšteino atstovų žingsnį nulėmė vasarį paskelbtas Čekijos Brno miesto teismo sprendimas. Juo patvirtinta, kad viena karališkajai šeimai priklausiusi pilis ir 50 tūkst. hektarų žemės  po karo buvo konfiskuota teisėtai.

2020 08 25 17:52
Spausdinti