Meniu
Prenumerata

šeštadienis, liepos 11 d.
Lenkijos prezidento rinkimai: ar proeuropietiškas Varšuvos meras kelia grėsmę A. Dudai?
IQ
scanpix
Varšuvos meras R. Trzaskowskis

Dabartinis Lenkijos vadovas Andrzejus Duda turėtų laimėti pirmąjį Lenkijos prezidento rinkimų turą šį sekmadienį. Tačiau, ekspertų teigimu, antrasis turas turėtų būti jau gerokai aršesnis dėl COVID-19 pandemijos.

Portalo „Euronews“ duomenimis, gegužės pradžioje turėję vykti prezidento rinkimai buvo nukelti likus vos 4 dienoms iki lemiamos dienos, valdančiajai „Teisės ir Teisingumo“ (PiS) partijai metus bandymus patvirtinti kontroversiškąjį visuotinį balsavimą paštu, kuriuo buvo siekiama apsisaugoti nuo koronaviruso plitimo. Galiausiai rinkimai buvo nukelti į birželio 28 d.

A. Dudos, nepriklausomo, nors su PiS partija išvien veikiančio kandidato, reitingai nuo to laiko pamažu krenta.

Rinkimų apklausų puslapis „Europe Elects“ spėja, kad dabartinis šalies vadovas turėtų gauti apie 41 proc. balsų, tad antrasis turas neišvengiamas. 

A. Dudos pagrindinis varžovas yra Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis, priklausantis pagrindinei opozicinei „Pilietinės platformos“ (PO) partijai, net nebuvo įrašytas kaip kandidatas gegužės 10 d. biuleteniuose, tačiau nuo tada auginasi savo reitingus.

Sekmadienį jis turėtų gauti apie 30 proc. balsų, todėl jam tektų stoti į kovą su A. Duda antrajame ture liepos 12 d. 

Ar gali R. Trzaskowskis mesti iššūkį A. Dudai?

„Taip, jis gali, – įsitikinęs nepriklausomos Europos užsienio santykių tarybos ekspertas Piotras Buras. – Kelios pastarosios apklausos rodo, kad įmanomos net labai įtemptos varžybos.“

„Vien tik tai yra esminis pokytis, palyginti su prieš mėnesį ar du buvusia situacija, kai atrodė, kad A. Duda garantuotai laimės rinkimus“, – pridūrė ekspertas.

„Teneo“ konsultacijų bendrovėje dirbantis patarėjas Vidurio ir Rytų Europos klausimais Andrius Tursa artėjančią dviejų kandidatų kovą taip pat apibūdino kaip „stipriai konkurencingą“.

„Daugelis apklausų rodo dabartinio vadovo pranašumą prieš likusius kandidatus, nepaisant to, ar  antrajame ture dingtų R. Trzaskowskis, ar Szymonas Holownia“, – rašė analitikas.

R. Trzaskowskio kampanija yra orientuota į teisės viršenybės ir Europos vertybių klausimus, pasirinkus „Jau gana!“ šūkį, o A. Duda pabrėžė savo artimą ryšį su PiS partija, kuris garantuotų valstybės stabilumą ir klestėjimą, taip pat pažadėjo įgyvendinti milžiniškus infrastruktūrinius projektus.

Lenkijos dešiniųjų vyriausybė dar nuo 2015 m. sulaukė EK nepasitenkinimo dėl pakartotinų bandymų įvesti tam tikrus įstatymus, kurie, ES teigimu, pamintų teisinės nepriklausomybės ir teisės viršenybės principus.

Abu kandidatai taip pat sulaukė kritikos dėl buvimo politinio elito dalimi.

„A. Duda stipriai kritikuojamas dėl bandymų poliarizuoti visuomenę (kaip anti-LGBT kampanija) ir nesiskaitymo su dalies Lenkijos piliečių teisėmis. Iš jo tyčiojasi ir dėl to, kad jis yra visiškai priklausomas nuo PiS partijos lyderio Jarosławo Kaczyńskio ir tėra lėlytė be jokios politinės darbotvarkės“, – teigė P. Buras.

„R. Trzaskowskis, bent jau PiS požiūriu, yra leftistinės ideologijos skleidėjas, kuris gali kelti grėsmę lenkų kultūrai ir tradicijai. Kaip Varšuvos meras jis yra puolamas ir dėl galimų bei tikrai daromų klaidų. Kiti kandidatai, iš kurių geriausiai žinomas S. Holownia, tvirtina, kad R. Trzaskowskis, kaip PO kandidatas, yra dalis esamo partijų dvipolio (PiS ir PO), kuris vado Lenkiją jau daugybę metų“, – pridūrė P. Buras.

Ką reikš A. Dudos ar R. Trzaskowskio pergalė šaliai?

A. Dudos pergalė „leistų PiS konsoliduoti savo galią valstybėje ir įsitvirtinti valstybės institucijose“, – teigė P. Buras ir pridūrė, kad pergalė leistų valdantiesiems patogiai sėdėti savo postuose iki 2023 m. parlamento rinkimų.

Tačiau pralaimėjimas, pasak eksperto, „gerokai susilpnintų vyriausybės galimybes priimti įstatymus ir padidintų politinio nestabilumo riziką.

„Nors prezidentinės galios Lenkijoje nėra plačios, valstybės galva turi teisę vetuoti bet kokį parlamento priimtą įstatymą. Prezidento veto gali nepritarti trijų penktadalių žemesniųjų parlamento rūmų (Seimo) narių, tačiau dabartinė valdančiųjų „Jungtinė dešinės“ koalicija teturi 5 parlamentarų daugumą 460 vietų Seime“, – teigė P. Buras.

Analitikas pabrėžė, kad rinkimų aktyvumas bus labai svarbus veiksnys, ypač kai su COVID-19 susiję suvaržymai gali apriboti lenkų imigrantų balsavimą. Kai kurioms savivaldybėms, atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją, gali būti įsakyta ir balsuoti tik paštu.

2020 06 26 12:14
Spausdinti