Meniu
Prenumerata

trečiadienis, spalio 27 d.


Lenkija suteikė humanitarinę vizą prieglobsčio prašančiai baltarusių olimpinei atletei
BNS
Scanpix
K. Cimanouskaja.

Lenkija suteikė humanitarinę vizą baltarusių olimpinei atletei Kryscinai Cimanouskajai, teigiančiai, kad jos komanda mėgino priversti ją išvykti iš Japonijos, pirmadienį pranešė Lenkijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas.

K. Cimanouskaja „jau tiesiogiai susisiekė su lenkų diplomatais Tokijuje. Ji gavo humanitarinę vizą. Lenkija darys viską, kas būtina, kad padėtų jai tęsti sporto karjerą“, – per „Twitter“ parašė viceministras Marcinas Przydaczas.

Baltarusių atletė praėjusį vakarą sakė, kad jos komanda bandė išsiųsti ją namo, nes sportininkė viešai sukritikavo Baltarusijos lengvosios atletikos federaciją, kai ši neįspėjusi užregistravo ją į moterų 400 metrų estafetės rungtį Tokijuje.

„Pasirodo, mūsų didieji viršininkai, kaip visada, viską nusprendė už mus“, – sakė K. Cimanouskaja savo „Instagram“ paskyroje paskelbtame vaizdo įraše, kuris jau nebeprieinamas.

Vėliau paskelbtoje žinutėje bėgikė pridūrė, kad nebūtų reagavusi taip griežtai, jei „mane būtų įspėję iš anksto, jei būtų paaiškinę visą situaciją ir paklausę, ar galiu bėgti 400 metrų“.

„Tačiau jie nusprendė viską padaryti man už nugaros“, – rašė sportininkė.

Praėjusį vakarą opozicinis BSSF pareiškė, kad baltarusių olimpinės komandos pareigūnai bandė „deportuoti“ K. Cimanouskają.

Vaizdo įraše sportininkė prašė TOK įsikišti ir įspėjo: „Jaučiu spaudimą, jie bando išgabenti mane iš šalies be mano sutikimo.“

Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) vicepirmininkas Arkadiuszas Mularczykas pirmadienį nurodė, kad K. Cimanouskaja šiuo metu yra Lenkijos ambasadoje Japonijoje.

K. Cimanouskaja praleido naktį saugoma policijos Tokijo oro uosto viešbutyje, sekmadienį vėlai vakare paprašiusi Tokijo olimpinių žaidynių pareigūnų apsaugos, kad nebūtų įsodinta į lėktuvą, nurodė Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK).

Sportininkė nedalyvavo moterų 200 metrų bėgimo rungtyje olimpiniame stadione.

Tarptautinio olimpinio komiteto atstovas Markas Adamsas sakė, kad TOK pareikalavo iš Baltarusijos olimpinio komiteto raštu pateikti išsamią ataskaitą apie incidentą. Jis pridūrė, kad TOK pastaraisiais mėnesiais ėmėsi virtinės priemonių Baltarusijos olimpinio komiteto atžvilgiu.

Nuo 1994 metų Baltarusiją geležiniu kumščiu valdantis A. Lukašenka išprovokavo masinius protestus, pasiskelbęs pernai rugpjūtį vykusių prezidento rinkimų laimėtoju ir užsitikrinęs sau šeštą kadenciją. Opozicija ir Vakarų šalys tuos rinkimus laiko suklastotais.

Minsko režimas ėmėsi griežtų priemonių protestams numalšinti. Buvo areštuota daugiau kaip 35 tūkst. žmonių, tūkstančiai protestuotojų buvo sumušti teisėsaugininkų.

Pernai gruodį TOK nušalino A. Lukašenką ir vyresnįjį jo sūnų Viktarą nuo olimpinių žaidynių ir kitų organizacijos renginių dėl Baltarusijos olimpinio komiteto vykdomo sportininkų persekiojimo už jų politines pažiūras.

Kovo mėnesį TOK atsisakė pripažinti V. Lukašenką Baltarusijos olimpinio komiteto vadovu, kai jis perėmė šias pareigas iš savo tėvo. A. Lukašenka Baltarusijos olimpiniam komitetui vadovavo nuo 1997 metų.

V. Lukašenkai kartu su Baltarusijos olimpinio komiteto valdybos nariais ir keliais vyriausybės pareigūnais buvo uždrausta dalyvauti olimpinėse žaidynėse.

Virtinė baltarusių sportininkų išreiškė palaikymą autoritarinio prezidento kritikams ir pareikalavo nutraukti represijas.

Dėl neramumų iš Baltarusijos taip pat buvo atimta teisė organizuoti šių metų ledo ritulio pasaulio čempionatą.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2021 08 02 14:27
Spausdinti