Meniu
Prenumerata

antradienis, rugpjūčio 4 d.
Kandidatai į Prancūzijos prezidentus: kas jie?
BNS
(Reuters nuotr.)

Kraštutinių dešiniųjų lyderė, šlovinama Donaldo Trumpo; skandalų krečiamas konservatorius; 39-erių buvęs investicijų bankininkas; kairiojo sparno radikalas, kampanijose pasirodantis hologramos pavidalu – tai yra pagrindiniai kandidatai, siekiantys tapti kitu Prancūzijos prezidentu.

Marine Le Pen

Nuo pat 2011 m., kai ėmė vadovauti partijai, M.Le Pen siekė pakeisti prieš ES ir imigraciją agituojančio Nacionalinio fronto įvaizdį iš rasistinio į pirmiausia besirūpinančio Prancūzijos interesais. Nors jai prognozuojama pirmoji arba antroji vieta pirmajame rinkimų ture, apklausos rodo, kad 48-erių kandidatei bus sudėtinga nugalėti pagrindinį varžovą gegužės 7 d., kai jai reiks surinkti daugiau kaip 50 proc. balsų. Buvusi advokatė ir dukart išsiskyrusi trijų vaikų mama kaltinama neteisėtu kampanijos finansavimu, sukčiavimu dėl išlaidų ir deklaruota pernelyg žema turto verte, tačiau M.Le Pen kaltinimus atmeta kaip bandymą užkirsti jai kelią į valdžią. Anot jos, rinkimai – tai kova tarp Prancūziją bei jos interesus ginti pasirengusių „patriotų“ bei „globalistų“, kurių parama imigracijai ir atviroms sienoms, jos teigimu, sukėlė ekonominių ir socialinių sunkumų. Penktadienį D.Trumpas ją pavadino „stipriausiu, kas yra nutikę Prancūzijoje“.

Emmanuelis Macronas

Telegeniškas buvęs investicijų bankininkas, siekiantis tapto jauniausiu pokarinės Prancūzijos prezidentu, anksčiau dirbo dabartinio socialisto prezidento Francois Hollande'o patarėju, o vėliau tapo ekonomikos ministru. 39-erių metų E.Macronas, kadaise dirbęs filosofo asistentu, iš vyriausybės atsistatydino pernai ir įkūrė savo centro politinį judėjimą „En Marche“ („Pirmyn!“). Apklausos liudija, kad pirmajame rinkimų ture jis sulauks panašaus palaikymo su M.Le Pen ir nesunkiai ją nugalės antrajame. E.Macronas anksčiau nėra kandidatavęs rinkimuose, tad kaltinamas patirties trūkumu, tačiau jis tvirtina galįs tvirtu už Europą ir verslą agituojančiu požiūriu atgaivinti Prancūziją.

Francois Fillonas

Buvęs eksprezidento Nicolas Sarkozy premjeras yra politikos veteranas, visą gyvenimą rengęsis bandymui patekti į Eliziejaus rūmus. Metų pradžioje jis buvo aiškus rinkimų kovos lyderis, tačiau nuo sausio niekaip neišbrenda iš skandalų. F.Fillonas apkaltintas mokėjęs žmonai Penelope šimtus tūkstančių eurų iš valstybės lėšų už fiktyvų parlamentaro padėjėjos darbą. Jis taip pat turėjo grąžinti rankų darbo kostiumus, kuriuos buvo gavęs iš draugo teisininko. 63-ejų metų atsidavęs katalikas siekia per penkerių metų prezidento kadenciją sumažinti valstybės išlaidas ir 500 tūkst. sumažinti darbo vietų viešajame sektoriuje. Pagal apklausas, jis dabar yra trečias arba ketvirtas.

Jeanas-Lucas Melenchonas

Komunistų remiamas J.-L.Melenchonas ugninga retorika ir aštriu sąmoju metė iššūkį kampanijos lyderiams, be to, keliuose renginiuose pasirodė hologramos pavidalu. Jis yra vienas aršiausių F.Hollande'o prezidentavimo kritikų ir siekia ES atnaujinimo, jei Prancūzija liks organizacijos nare. 2012 m. rinkimuose buvęs ketvirtas po M.Le Pen, J.-L.Melenchonas nori Prancūzijos prezidentinę sistemą pakeisti parlamentine. 65-erių kandidatas žada 100 milijardo eurų skatinamųjų priemonių paketą ir žalesnę ekonomiką.

Benoit Hamonas

Kairiojo sparno maištininkas, 2014 m. pasitraukęs iš socialistų vyriausybės, protestuodamas prieš jos planus mažinti skolą, sausį netikėtai tapo kairiojo politinio sparno kandidatu prezidento rinkimuose. Malonių manierų 49-erių metų buvęs švietimo ministras laimėjo prieš buvusį premjerą Manuelį Vallsą (Manuelį Valsą), siūliusį griežtą kairiųjų programą, kurioje numatyta smarkiai didinti išlaidas socialinei paramai. Nors jis visą gyvenimą buvo socialistų partijos narys, jo neremia daug svarbių partijos narių, kurie ėmė remti E.Macroną. Pasak apklausų, B.Hamonas yra penktas.

Kiti kandidatai

Philippe'as Poutou, 50-metis mechanikas iš Naujosios antikapitalistinės partijos, visoje šalyje išgarsėjęs kova už darbo vietas „Ford“ gamykloje. Nicolas Dupontas-Aignanas, 56-erių griežtas Prancūzijos suvereniteto rėmėjas, siekiantis atsisakyti euro. 2012 m. jis laimėjo beveik 1,8 proc. balsų. Francois Asselineau, 59-erių antiamerikietis kietojo dešiniojo sparno nacionalistas, manantis, jog Europos Sąjunga yra CŽA remiamas planas. Nathalie Arthaud, 47-erių ekonomikos dėstytoja, dalyvaujanti Trockio partijos vardu. 2012 m. ji užsitikrino 0,5 proc. balsų. Jacquesas Cheminade'as, 75-erių veteranas buvęs valstybės tarnautojas, dalyvavęs ir 2012 m. prezidento rinkimuose. Jeanas Lassalle'is, 61-erių parlamentaras iš Pirėnų regiono, save vadinantis „piemeniu Eliziejaus rūmuose“ - Prancūzijos prezidento rezidencijoje. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.
2017 04 23 14:31
Spausdinti