Meniu
Prenumerata

pirmadienis, sausio 18 d.


KANADOS EKONOMIKA
Kaimynų nepasirinksi: Kanados ekonomikos strūktūrą nulėmė geografija
Gytis Kapsevičius
Scanpix
Ledas ir nafta.

Dviejų JAV teritorijų ir dviejų vandenynų apribotai Kanadai tai teikia ir naudą, ir kelia nuolatinių iššūkių

Kurie prekės ženklai pirmiausia ateitų į galvą paminėjus Kanadą? Kaip 37 mln. gyventojų šaliai jų yra nemažai. Telekomunikacijų bendrovė „BlackBerry“, Lietuvoje puikiai žinomas degalinių tinklas „Circle K“, įstabieji „Cirque du Soleil“ artistai, traukinių ir lėktuvų gamintoja „Bombardier“, vienas COVID-19 pandemijos čempionų, startuolis „Shopify“, oro linijų bendrovė „Air Canada“.

Dar galima paminėti naujienų agentūrą „Thomson Reuters“, kuri galbūt labiau žinoma dėl buvusios britiškos „Reuters“, Kanados įmonės įsigytos 2008 m. Besidomintys kinu žinos „IMAX Corporation“ vardą, jogos entuziastai – pastarųjų kelerių metų akcijų biržų numylėtinę „Lululemon“, o žygių mėgėjai girs „Canada Goose“ aprangą.

Nors šie vardai gali būti žinomi statistiniam lietuviui, Kanados ekonomiką traukia beveik išimtinai kitų sektorių įmonės. Kaip pastebi britų savaitraštis „The Economist“, iki šiol Kanada daugiau augindavo vietinius, o ne tarptautinius verslo gigantus. Technologijų startuolis „Shopify“, šių metų gegužę tapęs vertingiausia Kanados akcine bendrove, kiek sujaukė nusistovėjusią tvarką, tačiau didžiaisiais šalies verslo galiūnais išlieka bankai. Didžiausiųjų šios šiaurės valstybės bendrovių dešimtuke, matuojant pagal kapitalizaciją, yra net keturios finansų įstaigos, čia ne taip ir seniai buvo Monrealio bankas (žr. lentelę).

Nors mums ir menkai pažįstamos, tarp pasaulio bankų šios finansų įstaigos atrodo gana reikšmingai. Rinkos tyrimų bendrovės „S&P Global“ duomenimis, į didžiausių pasaulio bankų šimtuką patenka šeši Kanados bankai. Sąrašo lyderis „Royal Bank of Canada“ yra 23 vietoje.

Kanadoje bankai stiprūs ir atidžiai reguliuojami – tai turi savų pranašumų. Kai pasaulis kentėjo nuo 2007–2008 m. ekonomikos krizės, kanadiečiai buvo palyginti ramūs, ir, skirtingai nei nemažai kitų šalių, apsiėjo be bankų išpirkimo ir didelių finansų sektoriaus problemų. Tiesa, per krizę gerokai padidėjo namų ūkių skola – matuojama, kad 2013 m. ji buvo 93 proc. BVP, palyginti su 76 proc. 2007-aisiais. Šiandien ji siekia 106 proc.

Kanada 2019 m. pateko į didžiausių pasaulio eksportuotojų penkioliktuką. Šalies eksportas siekė 595 mlrd. Kanados dolerių (383,75 mlrd. eurų) ir pasiskirstė taip: energetikos sektoriaus produktai – 19,2 proc., motorinės transporto priemonės ir dalys – 15,63 proc., vartojimo prekės – 11,93 proc., metalų rūda ir mineraliniai produktai – 10,92 proc., miškininkystės produktai, statybinės ir pakavimo medžiagos – 7 proc.

Gamtos išteklių turtingos Kanados ekonomikos raida buvo nuosekli. Amerikos žemyno kolonizavimo metais čia klestėjo kailių, žuvų ir ypač medienos prekyba. XIX ir XX a. sandūroje ekonomika industrializavosi, vyko didelė imigracija. Pokariu šalis, kaip ir daugelis kitų, sparčiai augo, buvo įvairių tarptautinių prekybos sutarčių dalyvė ir pamažu didino savo gerovę ir verslo potencialą. Šiandien Kanada yra Didžiojo septyneto šalis, pagal įvairius pozityvius kriterijus dažniausiai atsidurianti geriausiųjų dvidešimtukuose. 2019 m. pagal Žmogaus socialinės raidos indeksą Kanada rikiavosi 13-oje vietoje, tarp Suomijos ir Naujosios Zelandijos.

Žvilgsniai į Vašingtoną

Viskas tarsi skamba puikiai, tačiau Kanados ekonomika nuolat patiria ir iššūkių. Šiandienė globali pandemijos sukelta krizė – vienas akivaizdžiausių pavyzdžių, tačiau dar yra ir ilgalaikių problemų.

Vieną stipriausių Kanados gamybos ir eksporto sektorių – automobilių pramonę – smarkiai sukrėtė 2008 m. krizė. Tiesa, piką sektorius pasiekė dar 1999 m., kai būdavo pagaminama 3 mln. automobilių per metus. Pastarąjį dešimtmetį buvo uždaryta gamyklų ir atleista darbuotojų, o gamyba pamažu kėlėsi į JAV ir Meksiką. Atmosferą šiek tiek praskaidrinti turėtų naujos žinios apie „Fiat“ ir „Ford“ investicijas, siekiant gaminti daugiau elektromobilių.

Ypač žema naftos kaina ir miglotos jos perspektyvos yra kitas Kanados ekonomikai svarbus veiksnys. Galbūt atrodo keista Kanadą vadinti naftos šalimi, tačiau po to, kai 1947 m. Albertos provincijoje buvo rasta juodojo aukso, valstybė galėjo lengviau keliauti klestėjimo link.

Nafta sudaro tik 5,3 proc. šalies BVP, tačiau 2019 m. Kanada grynuoju išgaunamu žaliavinės naftos kiekiu lenkė tokias valstybes kaip Jungtiniai Arabų Emyratai ir Kuveitas. Kai kurios provincijos labai priklausomos nuo naftos, pavyzdžiui, minėta Alberta, Saskačevanas, Niufaundlandas ir Labradoras.

Valstybės naftos ištekliai senka, o ją išgauti brangu. Pačiai šaliai tiek žaliavinės naftos nereikia, o daugumą eksportui skirtos nupirkdavo JAV. Tačiau pietinė kaimynė pati didina gavybos pajėgumus, išplėtojo skalūnų naftos gavybą, o 2018-ųjų gruodį net sugriovė beveik 75 metus trukusią pusiausvyrą ir daugiau naftos eksportavo, nei importavo.

Iki šiol Kanada daugiau augindavo vietinius, o ne tarptautinius verslo gigantus.

Sektoriaus ateitį gali nulemti ir naujasis JAV prezidentas. Viena esminių naujų naftos eksporto jungčių yra planuotas „Keystone XL“ naftotiekis, kuris leistų Kanadai gerokai padidinti eksporto pajėgumus. Šiam naftotiekiui priešinosi Barackas Obama, bet jį palaikė Donaldas Trumpas, o šio varžovas prezidento rinkimuose Joe Bidenas taip pat gana aiškiai pasisakė prieš šį naftotiekį, nes yra nusiteikęs plėtoti žaliąją energetiką. Jam tapus prezidentu gali būti nutrauktas 1,5 mlrd. JAV dolerių vertės projektas.

Ši situacija puikiai parodo, kiek Kanada yra priklausoma nuo vienintelės kaimynės. 1994 m. pasirašyta Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutartis (NAFTA) leido nevaržomai prekiauti su JAV ir Meksika, todėl Kanados prekybos apimtis su pietų kaimynais vis didėjo. Pernai eksportas į JAV siekė 74 proc. viso eksporto. Tad bet koks JAV ekonomikos susilpnėjimas atsiliepia ir Kanadai. Natūralu, kad iš JAV Kanada daugiausia ir importuoja – ši dalis sudaro 64 proc. viso importo.

Amerikiečiai konkuruoja ne tik produktais. Dar šią vasarą D. Trumpas manipuliavo kanadietiško aliuminio muitais. Prieš kelerius metus nurėžus mokesčius JAV bendrovėms, atsirado didesnis stimulas judėti iš Kanados į pietus. Kai kurie vietos verslai, kaip Kanadoje įkurta energetikos galiūnė „Ovintiv“ (anksčiau besivadinusi „Encana“), į JAV jau perkėlė savo būstinę ir tapo amerikietiška bendrove. Itin išsiskyrė naftos ir dujų sektorius – amerikiečių finansų leidinys „Bloomberg“ skaičiuoja, kad iš Kanados pajudėjo apie 30 mlrd. JAV dolerių vertės energetikos sektoriaus kapitalo. Prie to itin prisidėjo aktyviai investuotojus viliojanti Teksaso valstija.

Dar per D. Trumpo kadenciją spekuliuota, kad respublikonų prezidentas, pirmuosius ketverius metus dėjęs pagrindus JAV rinkos protekcionizmui, būtų tęsęs šią politiką ir per antrą kadenciją. J. Bideno išrinkimas leido pasauliui kiek labiau atsikvėpti, tačiau į D. Trumpo „America first“ politiką J. Bidenas atsakė gana panašia politikos vizija. Tai Kanadą, kaip eksportuotoją, verčia sunerimti.

Visgi tendencijos Kanadai palankios – jau trečiaisiais D. Trumpo valdymo metais jos eksportas į JAV paaugo 2,5 proc. Be to, naujasis JAV prezidentas signalizuoja, kad Kanada ir JAV turės dar vieną bendrą vertybę – susitelks ties žalesnėmis technologijomis.

Bet apriboti žaliąsias ambicijas bus naujų pagundų, kurias skatins šalies geografinė padėtis. Tarptautinėje arenoje vis didėja susidomėjimas Arkties lobiais, ir Kanada, kaip Rusija, JAV ar net Kinija, neslepia susidomėjimo vandenyno šelfu. Čia, be kitų naudingųjų iškasenų, tikriausiai bus atrastas dar ne vienas milijardas barelių naftos.

2020 12 19 08:54
Spausdinti