Meniu
Prenumerata

pirmadienis, lapkričio 30 d.
GRAIKIJA IR TURKIJA
Kai jūra tampa per maža
Mantvydas Šemeta
Scanpix
Į žvalgybą.

Graikijos ir Turkijos santykiai visuomet buvo audringi. Šį kartą abi susirėmė dėl jų krantus skalaujančių Viduržemio ir Egėjo jūrų dugne slypinčių turtų.

Rugpjūtį Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoğanas visam pasauliui pranešė, kad Rytų Viduržemio jūroje pavyko surasti milžinišką dujų telkinį. Jo paieškos prasidėjo dar 2019 m. Tai supykdė kaimynes Graikiją ir ypač Kiprą, kurio teritoriniuose vandenyse turkai ir ieško gamtos išteklių.

Tokiems konfliktams spręsti į pagalbą paprastai pasitelkiama tarptautinė teisė. Pagal jūrines valstybių zonas nustatančią Jungtinių Tautų (JT) Jūrų teisės konvenciją teritoriniai valstybės vandenys tęsiasi 12 jūrmylių (22 km) nuo kranto. Čia šalis turi dalinę laivybos ir visišką oro erdvės kontrolę.

Tačiau šis tarptautinis standartas ne kartą kito: praėjusio amžiaus pradžioje teritoriniai vandenys siekė 3 jūrmyles, vėliau 6, o galiausiai, 1982 m. pasirašius minėtąją JT konvenciją, 12 jūrmylių. Tačiau Turkija šio dokumento nepasirašė, todėl Egėjo jūroje iki šiol galioja senesnė 6 jūrmylių taisyklė. Graikija siekia situaciją pakeisti.

2020 10 29 06:10
Spausdinti