Meniu
Prenumerata

šeštadienis, lapkričio 28 d.
KOVA DĖL PASAULIO LYDERIO POSTO
Jungtinėse Valstijose vyks prezidento rinkimai
BNS
Scanpix

Jungtinėse Valstijose antradienį vyks 59-ieji prezidento rinkimai. Dėl valstybės vadovo posto grumsis dabartinis JAV prezidentas respublikonas Donaldas Trumpas ir buvęs viceprezidentas demokratas Joe Bidenas.

Kartu su nauju prezidentu bus išrinktas ir jo pavaduotojas. D. Trumpas dalyvauja rinkimuose kartu su savo partneriu dabartiniu viceprezidentu Mike'u Pence'u, o J. Bidenas – su senatore Kamala Harris, kuri anksčiau pati siekė tapti demokratų kandidate į prezidento postą, bet patyrė nesėkmę per pirminių rinkimų etapą.

Rinkimuose taip pat dalyvauja Libertarų partijos kandidatė Jo Jorgensenas, Žaliųjų partijos atstovas Howie Hawkinsas ir dar keli mažiau žinomi kandidatai. Be prezidento, šalyje antradienį bus renkami visi Atstovų Rūmų nariai ir trečdalis Senato narių.

Kaip vyksta rinkimai?

Prezidento rinkimai vyksta pagal dviejų pakopų sistemą: po nacionalinio balsavimo balsus atiduoda Rinkikų kolegijos nariai, atstovaujantys kiekvienai iš 50 valstijų ir Kolumbijos apygardai, kuriai priklauso sostinė Vašingtonas. Daugumos valstijų rinkikai savo balsus atiduoda už kandidatą, surinkusį daugiausiai balsų toje valstijoje.

Kiekviena valstija turi tiek pat rinkikų, kaip ir Kongreso narių. Pavyzdžiui, daugiausia rinkikų turi Kalifornija (55), mažiau – Teksasas (38), Niujorkas (29) Ir Florida (29). Tuo metu Aliaska, Montana, Vermontas, Delaveras ir Vajomingas turi tik po tris balsus.

Šiuo metu Rinkikų kolegiją sudaro 538 nariai. Kad laimėtų rinkimus, vienas iš kandidatų turi surinkti mažiausiai 270 rinkikų balsų. Šių metų rinkimai labai skiriasi nuo ankstesnių dėl tebesitęsiančios koronaviruso pandemijos – itin populiarūs buvo išankstinis balsavimas ir balsavimas paštu.

Pirmadienio vakaro duomenimis, pirma laiko balsavo daugiau nei 94 mln. amerikiečių – tai yra daugiau nei du trečdaliai visų balsų, atiduotų per 2016 metų prezidento rinkimus.

Prognozuojama, kad didelė dalis balsavusių iš anksto pasirinko demokratų kandidatą, paraginti J. Bideno pasinaudoti šia galimybe. Tuo metu D. Trumpo kampanija tikisi didžiulės tiesiogiai antradienį balsuosiančių respublikonų šalininkų bangos.

Apklausos ir prognozės

Tradiciškai JAV yra valstijų, kurios daugelį metų remia tik respublikonų kandidatus, taip pat yra teikiančių pirmenybę tik demokratams. Dėl šios priežasties didžioji dalis apklausų ir prognozių orientuota į vadinamąsias „svyruojančias“ valstijas, kuriose rinkėjų pasirinkimai kasmet keičiasi.

Stebėtojai šiemet išskiria 12 tokių valstijų – Arizoną, Floridą, Džordžiją, Ajovą, Mičiganą, Minesotą, Naująjį Hampšyrą, Šiaurės Karoliną, Ohają, Pensilvaniją, Teksasą ir Viskonsiną. Iš šių valstijų daugiausiai rinkikų turi Teksasas (38), Florida (29) ir Ohajas (18).

Remiantis naujausiomis apklausomis, J. Bidenas pirmauja pagal populiarumą daugumoje „svyruojančių“ valstijų, o tai gali padėti jam surinkti 270 rinkikų balsų. Tačiau kai kur jo pranašumas yra nereikšmingas – maždaug vienas procentinis punktas Floridoje ir Šiaurės Karolinoje. Teksaso ir Ohajo gyventojai vienodai palaiko kandidatus, apklausų duomenys dažnai skiriasi.

Tuo metu nacionalinio masto apklausos rodo, kad demokratų kandidatas vidutiniškai turi 10 procentinių punktų pranašumą prieš D. Trumpą. Tačiau tokios apklausos neatspindi tikėtinų rinkimų rezultatų, nes jos nėra susijusios su rinkikų skaičiumi konkrečioje valstijoje.

Pavyzdžiui, per 2016 metų rinkimus už demokratę Hillary Clinton faktiškai balsavo keliais milijonais daugiau rinkėjų nei už D. Trumpą, tačiau pastarasis vis tiek laimėjo, nes sulaukė didesnės rinkikų paramos. Pats D. Trumpas žiniasklaidos rengiamas apklausas vadina apgaulingomis ir sako esąs tikras, kad bus perrinktas.

Pirmasis balsavimas

Naujojo Hampšyro valstijoje esančio Diksvil Nočo kaimo, turinčio 12 gyventojų, rinkėjai antradienį tuojau po vidurnakčio pirmieji atidavė balsus JAV prezidento rinkimų pagrindinę dieną ir vienbalsiai išreiškė palaikymą demokratų kandidatui Joe Bidenui. Balsavimas ir balsų skaičiavimas užtruko tik kelias minutes: visi penki balsai atiteko J. Bidenui, o už antrosios kadencijos siekiantį prezidentą Donaldą Trumpą nebalsavo niekas.

Vidury miško netoli sienos su Kanada įsikūrusi gyvenvietė nuo 1960 metų tradiciškai balsuoja „pirmoji šalyje“. Kaimyninėje Milsfildo gyvenvietėje balsavimas taip pat prasidėjo vidurnaktį. Trečias kaimelis, paprastai besilaikantis tokios tradicijos, atšaukė naktinį balsavimą dėl koronaviruso pandemijos.

Naujojo Hampšyro rinkimų įstatymai leidžia mažiau kaip 100 gyventojų turinčioms savivaldybėms atidaryti rinkimų apylinkes vidurnaktį ir uždaryti jas, kai visi ten registruoti rinkėjai bus atlikę savo pilietinę pareigą. Dauguma JAV Rytų pakrantės rinkimų apylinkių atsidarys antradienį 6 val. arba 7 val. vietos (13 val. arba 14 val. Lietuvos) laiku.

Kada bus rezultatai?

Paprastai prezidentinių varžybų nugalėtojas daugmaž paaiškėja jau rinkimų naktį. Pavyzdžiui, 2016 metais D. Trumpas Niujorke pasakė pergalės kalbą 3 val. vietos laiku. Tačiau šįkart nugalėtojo nustatymo procesas tikriausiai truks ilgiau. Anot kurių ekspertų, balsų skaičiavimas gali užtrukti kelias dienas ar net savaites.

Taip gali nutikti, nes šiemet reikšminga dalis amerikiečių balsavo paštu, o tokių balsalapių skaičiavimas yra sudėtingesnis ir reikalauja daugiau laiko. Rinkimų apylinkių darbuotojai turi išimti balsalapius iš vokų, patikrinti, ar jie nėra sugadinti arba suklastoti, paskui surūšiuoti ir ištiesinti ir galiausiai įdėti į balsų skaičiavimo aparatus.

Kai kuriose valstijose tokia sistema veikia jau kelerius metus, o balsus pradedama skaičiuoti likus kelioms savaitėms iki oficialios rinkimų dienos – taigi, paskelbti rezultatus pavyksta gana greitai. Tačiau nemažai valstijų panašią sistemą įvedė tik šiais metais, o vietos įstatymai draudė apdoroti balsalapius iki rinkimų dienos.

Tikėtina, kad daliai svarbių „svyruojančių“ valstijų greitai paskelbus duomenis, paaiškės ir bendras balsavimo rezultatų vaizdas ir bus galima nustatyti nugalėtoją. Prognozuojama, kad svarbų vaidmenį atliks Florida, kur pirmuosius pirma laiko gautus balsalapius pradėta skaičiuoti likus 22 dienoms iki rinkimų.

Jei D. Trumpui nepavyks gauti šios valstijos rinkikų balsų, jam bus labai sunku pasiekti pergalę, mano ekspertai. Ankstyvieji rezultatai taip pat turėtų būti paskelbti ir Šiaurės Karolinoje bei Džordžijoje. Be to, gali būti, kad nesant aiškaus nugalėtojo, rinkimų baigtis gali būti bent iš dalies nulemta teismuose: tiek respublikonai, tiek demokratai ruošiasi užginčyti rezultatus, jei laikys procesą neskaidriu ar užfiksuos daug pažeidimų.

Tokio nugalėtojo nustatymo būdas nebūtų beprecedentis: 2000 metais George'as W. Bushas tapo prezidentu Aukščiausiojo Teismo sprendimu ir tik vieno teisėjo balso persvara. Tuomet atotrūkis tarp G. W. Busho ir jo varžovo demokrato Alo Gore'o Floridoje buvo labai nereikšmingas, ir galiausiai teismas nusprendė, kad toje valstijoje nugalėjo respublikonas.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2020 11 03 10:46
Spausdinti