Meniu
Prenumerata
šeštadienis, kovo 28 d.
LĖKTUVO AVARIJA
JAV žiniasklaida praneša, kad Iranas galėjo atsitiktinai numušti Ukrainos lėktuvą
BNS
Scanpix
Lėktuvo katastrofa Irane.

JAV pareigūnai mano, kad Iranas galėjo atsitiktinai numušti Ukrainos keleivinį lainerį per incidentą, nusinešusį visų 176 jame buvusių žmonių gyvybes, ketvirtadienį pranešė amerikiečių žiniasklaida.

Savaitraštis „Newsweek“ ir televizijos CBS bei CNN citavo neįvardytus pareigūnus, sakiusius, jog ji vis labiau įsitikinę, kad lainerį atsitiktinai numušė Irano oro erdvės gynybos sistema. Šaltiniai sakė, kad šią prielaidą pagrindžia palydovų, radarų ir elektroninio stebėjimo duomenys.

CBS savo „Twiter“ žinutėje cituoja šaltinius, sakiusius, kad JAV žvalgyba užfiksavo įjungiamo radaro signalus. Amerikiečių palydovai taip pat esą užfiksavo du raketų paleidimus prieš pat ukrainiečių lėktuvo sprogimą.

„Newsweek“ savo ruožtu citavo JAV ir Irako pareigūnus, sakiusius, jog lėktuvui tikriausiai buvo smogta Rusijos gamybos „žemė–oras“ tipo raketa „Tor M1“.

Du Pentagono pareigūnai pabrėžė manantys, kad šis incidentas buvo atsitiktinis, rašo „Newsweek“.

Tuo metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė turįs „įtarimų“ dėl Ukrainos lėktuvo katastrofos. „Turiu įtarimų“, – sakė D. Trumpas. – [Laineris] skrido virš gana neramaus rajono, ir kažkas galėjo suklysti.“

„Kai kas sako, kad tai buvo mechaniniai [gedimai]. Asmeniškai nemanau, kad šis klausimas net svarstytinas“, – pareiškė D. Trumpas ir pridūrė, kad „atsitiko kažkas labai baisaus“.

MAU reiso PS752 laineris, turėjęs skristi į Kijevą, anksti trečiadienio rytą sudužo praėjus nedaug laiko po pakilimo iš Teherano tarptautinio oro uosto. Neilgai trukus Iranas paskelbė suradęs abu lėktuvo savirašius prietaisus. Kaip pranešama, žuvo visi 176 lėktuve buvę žmonės.

Lėktuvas sudužo tuojau po to, kai Teheranas apšaudė raketomis JAV pajėgas Irake, reaguodamas į vieno įtakingo Irano generolo nužudymą per JAV bepiločio orlaivio antskrydį Bagdade.

„Kai kas sako, kad tai buvo mechaniniai [gedimai]. Asmeniškai nemanau, kad šis klausimas net svarstytinas“, – pareiškė D. Trumpas ir pridūrė, kad „atsitiko kažkas labai baisaus“.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Vadymas Prystaika pranešė, kad tragedijos aukomis tapo 11 ukrainiečių, įskaitant devynis įgulos narius, 82 iraniečiai, 62 kanadiečiai, 10 švedų, keturi afganistaniečiai, trys vokiečiai ir trys britai.

Ukrainos saugumo tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas ukrainiečių žiniasklaidai pareiškė, kad pareigūnai nagrinėja keletą katastrofos versijų, įskaitant numušimą raketa.

„Viena pagrindinių [teorijų] yra smūgis raketa, galbūt paleista iš raketų sistemos „Tor“, nes internete pasirodė informacijos apie raketos fragmentus, rastus netoli katastrofos vietos“, – tvirtino O. Danilovas. Jis nepatikslino, koks yra šios informacijos šaltinis.

Anksčiau ketvirtadienį į Iraną atvykę Ukrainos tyrėjai šiuo metu laukia Irano valdžios leidimo apžiūrėti katastrofos vietą ir ieškoti galimų raketų nuolaužų, sakė O. Danilovas.

Iraniečiai atmeta „gandus“

„Tor“ yra Rusijos gaminamos raketų sistemos. 2007 metais Maskva pristatė Iranui 29 kompleksus „Tor M1“ pagal 700 mln. JAV dolerių (630 mln. eurų) vertės sutartį, pasirašytą 2005 metų gruodį. Be to, Iranas demonstravo šias sistemas per karinius paradus.

Irano ginkluotųjų pajėgų atstovas generolas Abolfazlas Shekarchi pusiau valstybinei naujienų agentūrai FARS trečiadienį paneigė, kad į ukrainiečių lėktuvą galėjo pataikyti raketa. Tokius kaltinimus jis pavadino iš užsienio veikiančių Irano opozicijos grupių „psichologiniu karu“.

„Tokie gandai yra nesąmonė“, – savo pranešime tvirtino Irano civilinės aviacijos organizacijos vadovas Ali Abedzadeh ir susisiekimo ministro pavaduotojas.

Tuo metu Irano susisiekimo ministerija ketvirtadienį savo pranešime nurodė: „Keli vidaus ir tarptautinių skrydžių lėktuvai tuo pačiu metu skrido Irano oro erdvėje tame pačiame 8 000 pėdų (2 440 metrų) aukštyje.“

„Ši istorija, jog lėktuvui smogė raketa, jokiu būdu negali būti teisinga“, – pridūrė ministerija.

„Tokie gandai yra nesąmonė“, – savo pranešime tvirtino Irano civilinės aviacijos organizacijos vadovas Ali Abedzadeh ir susisiekimo ministro pavaduotojas.

A. Abedzadeh turėjo omenyje socialiniuose tinkluose pasirodžiusius pareiškimus, kad „Boeing 737“ buvo numuštas Irano revoliucinės gvardijos raketa.

Jis sakė, kad Iranas ir Ukraina šiuo metu „išima informaciją“ iš juodųjų dėžių, rastų lainerio sudužimo vietoje.

„Tačiau jeigu reikės atlikti labiau specializuotus darbus, reikalingus duomenims išgauti ir išanalizuoti, galime tai padaryti Prancūzijoje arba kitoje šalyje“, – pridūrė jis.

Trečiadienį Irano naujienų agentūra „Mehr“, artima ultrakonservatyviesiems sluoksniams, citavo A. Abedzadeh žodžius, kad šiitiška respublika „neperduos juodųjų dėžių amerikiečiams“.

Tačiau ketvirtadienį viceministras atmetė „gandus apie Irano priešinimąsi juodųjų dėžių perdavimui... JAV“.

Iranas neprivalo perduoti juodąsias dėžes jų gamintojoms Jungtinėse Valstijose, kad savirašių prietaisų informacija būtų išanalizuota. Vis dėlto Amerika yra viena iš nedaugelio šalių, įskaitant Prancūziją ir Vokietiją, galinčių atlikti tokį darbą.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2020 01 09 22:42
Spausdinti