Meniu
Prenumerata

šeštadienis, gruodžio 4 d.


„NORD STREAM 2“
JAV Kongresas svarstys iniciatyvą, neleisiančią atšaukti sankcijas „Nord Stream 2“
BNS
Scanpix
„Nord Stream 2“.

JAV Atstovų rūmų asignavimų komitetas pritarė pataisoms, kurios neleistų prezidentui Joe Bidenui atšaukti sankcijas Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą projektui „Nord Stream 2“.

Nacionalinės gynybos asignavimo 2022 finansiniais metais įstatymo atitinkamas pataisoms, kurias pateikė Atstovų rūmų narė demokratė Marcy Kaptur, komitetas pritarė vienbalsiai. Dabar jas svarstys abeji Kongreso rūmai.

„Mes tikimės, kad administracija išgirs mūsų stiprų signalą ir Europos energetinį saugumą pavers prioritetu svarbių darbų sąraše“, – pabrėžė M. Kaptur.

Gegužės mėnesį Valstybės departamentas pateikė JAV Kongresui ataskaitą dėl sankcijų, susijusių su dujotiekiu „Nord Stream 2“. Pagal įstatymą tokią ataskaitą JAV administracija privalo teikti Kongresui kas trys mėnesiai. 

J. Bideno administracija tada informavo Kongresą nusprendusi netaikyti sankcijų šio projekto vystymo bendrovei „Nord Stream 2 AG“, kurios vienintelis akcininkas – Kremliaus kontroliuojamas „Gazprom“, nes tokios suvaržymo priemonės, anot jos, kenkia nacionaliniams JAV interesams. 

Valstybės departamento pavartota formuluotė reiškia, kad Vašingtonas pasilieka teisę prireikus taikyti sankcijas šiai bendrovei.

Praėjusį mėnesį laikraštis „The Washington Post“, cituodamas informuotus šaltinius, pranešė, kad Valstybės departamentas tuomet visgi rekomendavo įvesti virtinę sankcijų dujotiekiui, kuriomis būtų siekiama blokuoti jo veiklą, nedarant jokių išimčių bendrovei ar vykdomajam direktoriui.

Tačiau prezidentas J. Bidenas, palaikomas JAV Nacionalinio saugumo tarybos aukštų pareigūnų, su šia rekomendacija nesutiko. Baltieji rūmai nusprendė, kad toks žingsnis pakenks santykiams su viena pagrindinių JAV sąjungininkių – Vokietija.

Kadangi J. Bideno administracijai pradėjus darbą dujotiekio projektas buvo įgyvendintas daugiau nei 90 proc., Baltieji rūmai jį vertina kaip įvykusį faktą, dėl kurio neverta kelti pavojaus Vašingtono ir Berlyno santykiams, teigė šaltiniai.

Toks prezidento sprendimas sukėlė įtakingų Kongreso narių nepasitenkinimą – tiek respublikonų, tiek ir demokratų.

Birželio 11-ąją „Gazprom“ pradėjo pirmąją „Nord Stream 2“ giją, kurios techninis teisimas buvo baigtas savaite anksčiau, pildyti dujomis. Skelbta, jog tęsiamas antrosios gijos tiesimas jūroje Rusijos laivais, tačiau apie tikėtinus šių darbų užbaigimo terminus nebuvo užsimenama.

55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo dujotiekis klojamas greta tokio pat pajėgumo nuo 2011-ųjų pabaigos veikiančio „Nord Stream“.

Rusijos kaimynės Ukraina, Lenkija ir Baltijos šalys aktyviai priešinasi dujotiekiui, būgštaudamos, kad jis padidins Maskvos politinį svertą regiono politikoje.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2021 07 02 12:12
Spausdinti