Meniu
Prenumerata

antradienis, sausio 19 d.


GEOPOLITIKA
JAV ir Kinijos santykiai: ką žada naujoji J. Bideno administracija?
IQ
Unsplash
Kinija nesiruošia nusileisti.

Du praėjusios savaitės įvykiai verčia atkreipti dėmesį į didžiausių pasaulio ūkių tarpusavio santykius. Pirma, išrinktasis JAV prezidentas Joe Bidenas pristatė savo administraciją, kurioje gausu diplomatų ir užsienio politikos žinovų. Antra, Kinijos lyderis Xi Jinpingas pagaliau oficialiai pasveikino J. Bideną tapus prezidentu. Ar ateityje Kinijos ir JAV santykiai gali švelnėti?

JAV prezidento Donaldo Trumpo vykdyta politika Kinijos atžvilgiu buvo kur kas griežtesnė ir radikalesnė, nei, kaip manoma, bus J. Bideno. Pastarojo administracijoje dirbsiantys politikai – Kamala Harris, Antony Blinkenas, Jake’as Sullivanas ir kiti – turi gerokai daugiau patirties tarptautinėje arenoje nei dirbusieji D. Trumpo ir garsėja kaip diplomatai, pasisakantys už demokratines idėjas, daugiašališkumą ir žmogaus teises.

Tačiau kai kurie analitikai baiminasi, kad vien jų patirties, siekiančios Billo Clintono ar Baracko Obamos vadovavimo laikus, dirbant su Kinija gali neužtekti. Savo prezidento kampanijos pradžioje 2019 m. J. Bidenas buvo vadinamas naiviu, nes Kinijos nelaikė grėsme JAV. „Jie nėra mūsų konkurentai“, – sakė jis pernai gegužę.

Nuo to laiko jo retorika smarkai pasikeitė – J. Bidenas kritikavo D. Trumpo gerus žodžius Xi Jinpingui, toleranciją Kinijos žmogaus teisių pažeidimams ir žadėjo būti „griežtesnis Kinijai“.

„J. Bideno pokyčiai užsienio politikoje greičiausiai atsispindės jo retorikoje, ir labiausiai tikėtina, kad jis anaiptol nesimėtys piktais grasinimais“, – IQ sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas. Vis dėlto santykiai ir spaudimas Kinijai veikiausiai išliks. „Greičiausiai bus siekiama neiškelti galimų aštresnių konfliktų į viešumą“, – pridūrė pašnekovas.

D. Trumpo pradėta politika, pasak profesoriaus, turėtų išlikti – tai apima spaudimą dėl įvairių technologijų, patentų perdavimo, komercinių vagysčių ir pan., taip pat įvesti tarifai. „J. Bidenas puikiai suvokia Kinijos keliamas grėsmes ir tokiomis priemonėmis skatins Kiniją prekybos pasaulyje elgtis civilizuotai, bendraujant ne tik su JAV, bet ir su kitomis Vakarų šalimis“, – sakė T. Janeliūnas.

Nesuprantamoji Kinija

Ko iš naujojo JAV prezidento tikisi patys kinai? Kaip atvirame laiške „The New York Times“ skundėsi buvęs Kinijos ambasadorius Fu Yingas, kinai dažnai lieka nesuprasti ir taip pat nesuprantantys amerikiečių: „Abiem šalims atrodo, kad tik kita visada yra kalta; bet kokia iniciatyva, kurios imasi viena, antrai atrodo kaip bandymas ją nuversti.“ Pasak jo, JAV įsitikinusios, kad Kinija gviešiasi pasaulio hegemonės statuso, o Kinija mato JAV kaip bandančias stabdyti kinus kelyje į geresnį gyvenimą. „Po ketverių itin skaudžių tarpusavio santykiams metų abi valstybės dabar gali viską ištaisyti geriau įsigilindamos į viena kitos ketinimus“, – rašoma laiške.

Vakarams Kiniją suprasti iš tiesų sunku – didžiąją dalį istorijos tai buvo itin uždara valstybė, turinti kardinaliai kitokią kultūrą, tradicijas ir religiją, formavusią kinų pasaulėžiūrą. Net 1949 m. Kinijoje valdžią įtvirtinusi Komunistų partija nėra visiškai tokia, kokia buvo Sovietų Sąjungoje ar kitose komunistinėse valstybėse – čia ji turi itin sudėtingą, persipynusią valdymo sistemą, kurioje lyderio įtaka persmelkia visus sprendimus, ir išorės jėgoms ne visada pavyksta susigaudyti, kas už ką atsakingas, ar kuria kryptimi ši valstybė iš tiesų žengia.

Tačiau pasitikėjimo Kinija nė kiek neprideda jai metami kaltinimai pasitelkiant masiškai visame pasaulyje naudojamas technologijas šnipinėti, slapčia kasmet keliamas biudžetas karinėms reikmėms (šalis turi didžiausią pasaulyje pėstininkų armiją) ar sistemingai pažeidžiamos žmogaus teisės Honkonge, Sindziango regione ir Tibete.

VU TSPMI docentas Konstantinas Andrijauskas teigė, kad, į valdžią atėjus J. Bidenui, galimos dvi  perspektyvos. Trumpuoju laikotarpiu kinai nesitiki visiško santykių „perkrovimo“, tačiau bus tam tikrų kertinių nesutarimų ir derybų tono švelninimo. „Ilguoju laikotarpiu D. Trumpas, tikėtina, jiems būtų geresnis variantas – jo politika nemaža dalimi prisidėjo prie JAV vaidmens tarptautinėje erdvėje mažėjimo, ir tai buvo svarbu Kinijai“, – tęsė K. Andrijauskas.

Pasak jo, kinai supranta, kad sisteminė geopolitinė trintis tarp dviejų didžiausių pasaulio valstybių ir ūkių niekur nedingo, ir J. Bidenas tą liniją tęs. „Ji bus labiau paremta diplomatinėmis priemonėmis, didesniu veiksmų derinimu su sąjungininkais Indijos ir Ramiojo vandenyno regionuose, ir tai Kinijai yra labai aktualu“, – sakė docentas.

Kinai bijo, kad amerikiečiai vis dėlto nuspręs gana greitai ir aktyviai stabdyti Kinijos galios augimą – tai buvo matoma D. Trumpo valdymo laikotarpiu. „Tačiau, nepaisant daugelio problemų, keliais kertiniais klausimais JAV ir Kinija turi daug sanglaudos taškų, ir negalima teigti, kad abi valstybės visiškai nesutars“, – kalbėjo K. Andrijauskas. Tokie taškai – tai pasaulinė prekyba, pandemijos suvaldymas ir kova su terorizmu.

„Galime tikėtis, kad J. Bideno administracija labiau akcentuos JAV vaidmenį ne tik tarptautinėje saugumo politikoje, bet ir tarptautinėje ekonomikoje, o čia nori nenori amerikiečiams reikės kalbėtis su kinais“, – tvirtino pašnekovas. Todėl Kinija labai norėtų, kad tie šūviai, paleisti vadinamojo prekybos karo metu, baigtųsi arba bent jau prisloptų.

Žmogaus teisių korta

Abu IQ pašnekovai sutiko, kad žmogaus teisės gali būti J. Bideno dažnai naudojama korta ateities derybose su Kinija. Pasak T. Janeliūno, Kinijos lyderiai labai jautriai reaguoją į šalies tarptautinės reputacijos menkinimą. „Ši taktika gali būti net veiksmingesnė nei kai kurie faktiniai sprendimai dėl prekybos sąlygų“, – teigė jis. Ilgalaikis, griežtas Kinijos kritikavimas labai kenkia valstybei tarptautiniu mastu – jai tampa sunkiau plėtoti ekonomiką ir verslą su kitomis šalimis, tad galime tikėtis ir tam tikrų Kinijos nuolaidų.

K. Andrijausko nuomone, J. Bideno administracija neabejotinai labiau akcentuos žmogaus teises nei D. Trumpo, bet kyla klausimas, iš kurios perspektyvos – „kietosios“ karinės galios ar vertybinės – amerikiečiai nuspręs šią kortą naudoti. Docentas priminė, kad D. Trumpui vadovaujant Taivano klausimas buvo gerokai ryškesnis, vyko ginkluotės perdavimai, tačiau ir J. Bideno ateities politikos negalima vienareikšmiškai vertinti kaip nuosaikesnės.

O ką daryti Europai?

Tiek ES, tiek visa likusi Europa jau seniai įtraukta į JAV ir Kinijos ginčus dėl technologijų. Tiesa, iki šiol ES stengėsi nuo to atsiriboti kaip galima labiau ir išlaikyti tam tikrą nepriklausomybę bei pasirinkimo laisvę. Šiame konflikte Amerika rizikuoja būti palikta viena, todėl jai ypač reikia Europos pritarimo. Kai kurie ekspertai mano, kad šiuo technologijų bloko kūrimo klausimu galbūt praverstų ir toks aljansas, kaip NATO.

Kitais klausimais, sakė T. Janeliūnas, Europa, tikėtina, elgsis panašiai, kaip ir JAV: „Galbūt čia bus proga pagaliau suvienyti kažkokį bendrą požiūrį į Kiniją, o J. Bidenas galėtų tikrai nemažai nuveikti siekdamas atkurti europiečių pasitikėjimą JAV politikais.“

Tačiau ten, kur pešasi du ar trys, gali laimėti ketvirtas – šiuo atveju nugalėtoja norėtų būti Rusija. „Kaip visada, ji naudosis galimybėmis ieškoti sau palankių sprendimų, ir, nors jai dažnai yra naudinga stoti į bendrą pusę su Kinija, vien prekyba su kinais tikrai nėra išeitis“, – aiškino profesorius.

Pasak pašnekovo, rusai gali bandyti naudotis tomis baimėmis, kurių europiečiams – ypač Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui – kyla dėl kinų, ir jomis pasinaudodami sieks palenkti Europą į savo pusę dėl sankcijų švelninimo.

2020 11 30 05:00
Spausdinti