Meniu
Prenumerata

pirmadienis, sausio 18 d.


KOSMOSAS
Japonijos kapsulė su asteroido grunto pavyzdžiais atkeliavo į Žemę
BNS
Scanpix

Japonijos kosminio zondo „Hayabusa 2“ paleista nedidelė kapsulė sekmadienį trumpam sužibusi kaip meteoritas pargabeno į Žemę iki 0,1 g medžiagos iš tolimo asteroido, galinčios suteikti naujų žinių apie Saulės sistemos raidą ir gyvybės mūsų planetoje kilmę.

Kapsulė šeštadienį sėkmingai atsiskyrė, kai šaldytuvo dydžio zondas buvo už 220 tūkst. km nuo Žemės, nurodė Japonijos aerokosminių tyrimų agentūra (JAXA). Ši operacija turėjo būti atlikta preciziškai, kad vos 40 cm skersmens kapsulė sekmadienį nusileistų Australijoje, atokioje ir retai apgyventoje Vumeros vietovėje.

Kapsulė į atmosferą įskriejo prieš pat 2 val. 30 min. Japonijos (šeštadienį 19 val. 30 min. Lietuvos) laiku ir nubrėžė danguje švytintį ruožą, panašų į „krintančią žvaigždę“.

„Šešeri metai ir pagaliau ji sugrįžo į Žemę“, – paskelbė pareigūnas, komentavęs tiesioginę kapsulės nusileidimo transliaciją. JAXA pareigūnai džiūgavo ir kėlė į viršų kumščius.

Po kelių valandų JAXA patvirtino, kad asteroido medžiagos pavyzdžiai paimti. Surasti kapsulę pietinėje Australijos dykumoje padėjo radijo švyturys. „Suradome kapsulę! Drauge su parašiutu! Oho!“ – buvo paskelbta misijos paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“.

Kapsulė bus apdorota ir išsiųsta į Japoniją.

„Hayabusa 2“ prieš metus atitolo nuo asteroido Riugu (Ryugu), tuo metu buvusio maždaug už 300 mln. km nuo Žemės. Paleidęs kapsulę Žemės link zondas dar ją nufotografavo ir vėl pradėjo tolti nuo mūsų planetos, pradėdamas ekspediciją į kitą tolimą asteroidą.

Maždaug po dviejų valandų JAXA pranešė sėkmingai nukreipusi „Hayabusa 2“, kuris buvo paleistas 2014 metais, naujai misijai.

„Hayabusa 2“ paėmė asteroido paviršiaus dulkių ir pirmųjų mėginių iš gilesnių grunto sluoksnių.

Keliomis savaitėmis anksčiau NASA zondas „OSIRIS-REx“ sėkmingai prisilietė prie asteroido Benu (Bennu) paviršiaus ir paėmė jo grunto mėginį. Tuo metu Kinija šią savaitę paskelbė, kad jos kibernetinis zondas sėkmingai nusileido Mėnulyje, paėmė grunto mėginių nuo paviršiaus ir iš didesnio gylio bei perkėlė juos į kapsulę, turėsiančią pargabenti šią medžiagą į Žemę.

Manoma, kad iš asteroido Riugu paimta medžiaga yra nepakitusi nuo Visatos atsiradimo laikų.

Didesni kūnai, tokie kaip Žemė, patyrė radikalių permainų, įskaitant įkaitimą ir stingimą, kurios pakeitė paviršinių ir gilesnių sluoksnių sudėtį. Tačiau mažesnėse planetose ar asteroiduose šios medžiagos nebuvo išsilydžiusios, todėl manoma, kad ten vis dar yra 4,6 mlrd. metų senumo medžiagų, prieš kapsulės nusileidimą žurnalistams sakė „Hayabusa-2“ misijos vadovas Makoto Yoshikawa.

Australijos nacionalinio universiteto kosminių uolienų ekspertas Trevoras Irelandas, Vumeroje laukęs nusileidžiant kapsulės, sakė, kad Riugu mėginiai tikriausiai bus panašūs į vieno meteorito, prieš daugiau kaip 50 metų nukritusio Australijos Viktorijos valstijoje netoli Merčisono, medžiagą.

„Merčisono meteoritas atvėrė langą į organinių medžiagų Žemėje kilmę, nes šiuose akmenyse radome paprastų amino rūgščių, taip pat pat daug vandens“, – aiškino T. Irelandas.

„Tirsime, ar Riugu būtų galėjęs tapti potencialiu organinės medžiagos ir vandens šaltiniu Žemėje, kai Saulės sistema formavosi, ir ar šių [medžiagų] tebėra išlikę asteroide“, – pridūrė ekspertas.

Mokslininkai sakė, kad asteroidų grunto mėginiai, ypač paimti iš gilesnių sluoksnių, nepaveiktų kosmoso spinduliuotės ir kitų veiksnių, gali suteikti vertingų duomenų. Jie ypač nori išsiaiškinti, ar šioje medžiagoje esama kokių nors organinių junginių.

JAXA tikisi rasti užuominų, kaip tokios medžiagos yra paplitusios Saulės sistemoje ir koks jų ryšys su gyvybe Žemėje. 

Tuo metu „Hayabusa 2“ tęs savo misiją. Dabar zondas skries prie mažo asteroido 1998KY26, kurį pasiekti turėtų po 10 metų. Misijos vadovai tikisi atlikti kitokių tyrimų, be kita ko, ieškant galimybių išvengti asteroidų susidūrimų su Žeme.

„Hayabusa 2“ misija iki šiol buvo visiškai sėkminga. Zondas 2018 metais priartėjo prie Riugu ir per pusantrų metų trukusius tyrimus dukart palietė itin akmenuotą asteroido paviršių bei sėkmingai surinko grunto mėginių.

Per pirmąjį prisilietimą 2019 metų vasarį aparatas paėmė mėginį nuo asteroido paviršiaus. Sudėtingesnė operacija buvo atlikta tų metų liepą, kai zondas paėmė grunto iš gilesnio sluoksnio, specialiu įrenginiu išmušęs nedidelį kraterį asteroido paviršiuje.

Asteroidai, besisukantys aplink Saulę kaip planetos, bet daug už jas mažesni, yra vieni seniausių mūsų sistemos objektų, todėl gali padėti paaiškinti, kaip susidarė ir vystėsi Žemė

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2020 12 06 09:30
Spausdinti