Meniu
Prenumerata

pirmadienis, spalio 18 d.


LYDERIAI
J. Bideno ir V. Putino susitikimo darbotvarkėje – opiausi dvišalių santykių klausimai
BNS
Scanpix
J. Bidenas.

Rusijos lyderis Vladimiras Putinas ir JAV prezidentas Joe Bidenas birželio 16 dieną susitiks akis į akį Ženevoje, dvišaliuose santykiuose tvyrant rimčiausiai per daugelį metų krizei.

Pateikiame penkias svarbiausias temas, kurias jie turėtų aptarti.

Kišimasis į rinkimus, kibernetinės atakos

Jungtinės Valstijos ne vienerius metus kaltina Rusiją, kad ši kišasi į rinkimus ir vykdo kibernetines atakas prieš vyriausybės agentūras ir privačias įmones.

J. Bideno administracija balandį ėmėsi sankcijų prieš Rusiją dėl jos vaidmens rengiant plataus masto kibernetinę ataką prieš federalines agentūras ir daugiau kaip 100 JAV įmonių pasinaudojant bendrovės „SolarWinds“ programinės įrangos spragomis, taip pat dėl numanomo kišimosi į 2020 metų prezidento rinkimus.

Neseniai Baltieji rūmai susiejo Rusiją su kibernetine ataka, laikinai paralyžiavusia tarptautinės mėsos perdirbimo milžinės JBS darbą.

Maskva šiuos kaltinimus atmeta ir savo ruožtu kaltina Vašingtoną, kad šis remia Rusijos politinę opoziciją ir finansuoja Kremlių kritikuojančias organizacijas bei žiniasklaidą.

A. Navalnas, žmogaus teisės

J. Bidenas sakė, jog susitikime su V. Putinu ketina akcentuoti Vašingtono įsipareigojimą „ginti žmogaus teises ir orumą“.

Rusijos opozicija tvirtina, kad nuo sausio mėnesio, kai pagrindinis Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas sugrįžo į Maskvą iš Vokietijos, kur gydėsi po sunkaus apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga, valdžia vis griežtesnėmis priemonėmis slopina opoziciją.

Vasarį A. Navalnas buvo nuteistas kalėti, o valdžia ėmėsi žingsnių uždrausti jo politinį judėjimą.

V. Putinas kaltina Vašingtoną, kad šis taiko „dvigubus standartus“ ir bando kištis į Rusijos vidaus reikalus. Jis taip pat gynė sausį JAV Kapitolijų šturmavusius protestuotojus, tvirtindamas, kad šie turėjo teisėtų politinių reikalavimų.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas neseniai apkaltino Holivudą cenzūra ir sakė, kad „absurdo lygį“ pasiekęs JAV politinis korektiškumas geruoju nesibaigs.

Ginklų kontrolė, konfliktai

Abi šalys pastaraisiais metais kaltino viena kitą nesilaikant saugumo susitarimų. JAV prezidento pareigas einant Donaldui Trumpui, Vašingtonas 2019 metais pasitraukė iš svarbaus Šaltojo karo laikų ginklų kontrolės pakto – Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutarties.

Birželį V. Putinas oficialiai išvedė Rusiją iš Atviros oro erdvės sutarties, leidusios abiem valstybėms vykdyti žvalgomuosius skrydžius virš viena kitos teritorijų, per kuriuos renkama informacija apie karines pajėgas ir karinę veiklą. Jungtinės Valstijos iš vadinamosios Atviro dangaus sutarties pasitraukė pernai.

Tačiau V. Putinas ir J. Bidenas vasarį penkeriems metams pratęsė naująją Strateginės ginkluotės mažinimo sutartį (START) – paskutinį tebegaliojantį ginklų kontrolės paktą tarp buvusių Šaltojo karo varžovių. 2010 metais sudaryta naujoji START apriboja didžiausius branduolinius arsenalus kontroliuojančių Vašingtono ir Maskvos turimų branduolinių kovinių galvučių skaičių iki 1 550.

V. Putinas įspėjo apie naujas ginklavimosi varžybas ir gyrėsi Rusijos naujos kartos ginklais, kurie, anot jo, Vakarų priešraketinės gynybos sistemas paverčia atgyvena.

Įtampą tarp Vašingtono ir Maskvos taip pat toliau kursto konfliktai Sirijoje, Libijoje bei Ukrainoje. Balandį Rusija buvo sutelkusi per 100 tūkst. karių šalia Ukrainos sienų ir Kryme, išprovokuodama NATO perspėjimus.

Diplomatinė įtampa

Sausį J. Bidenui pradėjus eiti prezidento pareigas, tarp Vašingtono ir Maskvos ėmė sparčiai augti diplomatinė įtampa.

J. Bidenui kovą prilyginus V. Putiną „žudikui“, Rusija atšaukė savo ambasadorių iš Vašingtono konsultacijoms ir nurodė, kad JAV pasiuntinys taip pat turėtų sugrįžti į Vašingtoną.

Kai Jungtinės Valstijos balandį paskelbė sankcijas Rusijai už kibernetinę ataką prieš federalines agentūras, iš šalies taip pat buvo išsiųsta dešimt rusų diplomatų. Maskva atsakė tuo pačiu ir uždraudė JAV ambasadai įdarbinti užsienio šalių piliečius – dėl to atstovybė buvo priversta sustabdyti beveik visų konsulinių paslaugų teikimą.

Gegužę Rusija oficialiai priskyrė Jungtines Valstijas „nedraugiškoms“ šalims. Tame sąraše, be JAV, yra tik Čekija.

Kaliniai

Viršūnių susitikimo darbotvarkėje taip pat turėtų būti ir klausimas apie kalinius.

Buvęs JAV jūrų pėstininkas Paulas Whelanas Rusijoje buvo nuteistas kalėti 16 metų už šnipinėjimą. Neseniai duotame interviu jis paragino J. Bideną susitarti su V. Putinu dėl kalinių mainų ir sakė esąs įkaitų diplomatijos auka.

Kitas JAV pilietis, buvęs jūrų pėstininkas Trevoras Reedas, pernai liepą buvo nuteistas kalėti devynerius metus dėl kaltinimų, kad būdamas neblaivus užpuolė Rusijos policijos pareigūną.

Savo ruožtu Maskva tikriausiai norėtų susigrąžinti Jungtinėse Valstijose įkalintą liūdnai pagarsėjusį rusų ginklų prekeivį Viktorą Butą, taip pat prekyba narkotikais įtariamą pilotą kontraktininką Konstantiną Jarošenką.

V. Buto garbaus amžiaus motina kreipėsi į V. Putiną ir J. Bideną su prašymu susitarti dėl jos sūnaus paleidimo.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2021 06 08 11:51
Spausdinti