Meniu
Prenumerata

trečiadienis, liepos 28 d.


ARMĖNIJA, TURKIJA, JAV
J. Bidenas pripažino armėnų žudynes genocidu
BNS
Twenty20
Armėnų genocido memorialas.

JAV prezidentas Joe Bidenas šeštadienį pripažino 1,5 mln. armėnų išžudymą per Pirmąjį pasaulinį karą genocidu.

„Mes prisimename visų žuvusių per Osmanų laikų armėnų genocidą gyvybes ir įsipareigojame užkirsti kelią tokiam žiaurumui pasikartoti“, – sakoma J. Bideno pranešime.

„Ir mes prisimename tam, kad nuolat liktume budrūs prieš bet kokio pavidalo neapykantos pražūtingą įtaką“, – sakė jis.

Šis pareiškimas yra didžiulė Armėnijos ir jos plačios išeivijos pergalė. Pradedant Urugvajumi 1965 metais, trys dešimtys šalių, įskaitant Prancūziją, Vokietiją, Kanadą ir Rusiją, pripažino armėnų žudynes genocidu, tačiau JAV pareiškimas buvo svarbiausias tikslas, kuris pasiektas tik J. Bidenui tapus prezidentu.

Toks žingsnis dar labiau padidins įtampą tarp JAV ir jų sąjungininkės NATO Turkijos, kuri kategoriškai prieštarauja armėnų žudynių Osmanų imperijoje vadinimui genocidu.

JAV vadovas sakė, jog jo pareiškimas yra skirtas „ne primesti kaltę, o siekiant užtikrinti, kad tai, kas nutiko, niekada daugiau nepasikartotų“.

J. Bidenas priėmė sprendimą „labai principingai, sutelkdamas dėmesį į žmogaus teises, o ne kokias nors kitas priežastis, įskaitant kaltinimą“,– sakė vienas aukšto rango JAV pareigūnas.

Turkija kaltina JAV bandymu perrašyti istoriją, Armėnija – dėkoja

Paskelbęs tokį pareiškimą J. Bidenas tapo pirmuoju JAV prezidentu, aiškiai įvardijusiu armėnų žudymą genocidu, ir nors toks istorinis sprendimas neturės teisinių pasekmių, jis papiktino Ankarą.

J. Bidenui oficialiai pripažinus armėnų žudynes genocidu, Turkija apkaltino Jungtines Valstijas bandymu perrašyti istoriją.

„Žodžiai negali pakeisti ar perrašyti istorijos, – netrukus po to, kai J. Bidenas paskelbė apie savo sprendimą, tviteryje parašė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu. – Niekas mūsų nemokys mūsų istorijos.“

Tuo metu Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas gyrė JAV prezidento sprendimą.

N. Pašinianas šeštadienio vakarą parašė pranešimą socialiniame tinkle „Facebook“, kuriame padėkojo J. Bidenui už „galingą žingsnį teisingumo link ir neįkainojamą paramą armėnų genocido aukų palikuonims“.

Armėnai tvirtina, kad iki 1,5 mln. jų tautiečių buvo išžudyti 1915–1917 metais, byrant Osmanų imperijai, ir siekia, kad šios žudynės tarptautiniu mastu būtų pripažintos genocidu. Šeštadienį minimos 106-osios šių žudynių metinės.

Turkija ginčija tokią įvykių interpretaciją. Anot jos, aukų skaičius yra išpūstas, o dauguma žuvusiųjų buvo pilietinio karo aukos. Ankara tvirtina, kad apie 300–500 tūkst. armėnų ir maždaug tiek pat turkų žuvo per pilietinius neramumus, kai armėnai sukilo prieš savo valdytojus osmanus.

„Bendradarbiavimo svarba“

Sausį JAV prezidentu tapęs J. Bidenas žadėjo daug dėmesio savo kadencijos metu skirti žmogaus teisėms. Penktadienį jis pirmąkart telefonu pasikalbėjo su Turkijos lyderiu Recepu Tayyipu Erdoganu.

Baltųjų rūmų pranešime apie šį pokalbį pasakyta tik kad J. Bidenas paragino palaikyti „konstruktyvius dvišalius santykius su išplėstomis bendradarbiavimo sritimis ir veiksmingą nesutarimų valdymą“.

Turkijos pareiškime apie lyderių pokalbį panašiai buvo pabrėžiami teigiami dalykai ir sakoma, kad R. T. Erdoganas ir J. Bidenas sutarė dėl „bendradarbiavimo svarbos“.

Ketvirtadienį R. T. Erdoganas savo patarėjams liepė „ginti tiesą nuo tų, kurie palaiko melą apie vadinamąjį „armėnų genocidą“.

Vis dėlto Baltieji rūmai pareiškė, kad J. Bidenas ir R. T. Erdoganas susitiks, kai jiedu birželio mėnesį viešės Briuselyje, kur vyks NATO viršūnių susitikimas; galbūt tai yra ženklas, kad abu lyderiai nori išvengti tolesnio santykių pablogėjimo.

Be to, R. T. Erdoganas ketvirtadienį dalyvavo virtualiame aukščiausiojo lygio susitikime klimato klausimais, kuris buvo surengtas J. Bideno iniciatyva, nors prieš tai JAV lyderio sąjungininkai Kongrese paviešino prezidento planus dėl genocido pripažinimo.

Kiek anksčiau daugiau kaip 100 Kongreso narių, vadovaujamų Atstovų Rūmų Žvalgybos komiteto pirmininko demokrato Adamo Schiffo, parašė prezidentui laišką, kuriame paragino jį tesėti rinkimų kampanijos pažadą pripažinti armėnų genocidą.

JAV Kongresas armėnų genocidą simboliniu balsavimu oficialiai pripažino 2019 metų gruodį.

J. Bidenas, kuris būdamas senatoriumi užmezgė glaudžius ryšius su Amerikos armėnų bei Amerikos graikų bendruomenėmis, per savo prezidento kampaniją žadėjo pripažinti armėnų genocidą.

Kalbėdamas praėjusių metų balandžio 24 dieną kaip kandidatas į prezidentus, J. Bidenas sakė: „Jei mes iki galo nepripažįstame, nepaminime ir nemokome savo vaikų apie genocidą, žodžiai „daugiau niekada“ netenka prasmės.“

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2021 04 24 21:47
Spausdinti