Meniu
Prenumerata

šeštadienis, gruodžio 4 d.


JAV IR VOKIETIJA
J. Bidenas ir A. Merkel: ne visais klausimais sutariantys draugai
BNS
Scanpix
A. Merkel ir J. Bidenas.

Paskutinį kartą priimdamas Baltuosiuose rūmuose politinę karjerą baigiančią Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį vėl išreiškė susirūpinimą beveik baigtu dujotiekiu „Nord Stream 2“, bet sakė, jog abu jie sutaria, kad Rusijai negalima leisti naudotis energija kaip ginklu.

Abu lyderiai per daugiausia draugišką kanclerės atsisveikinimo vizitą aptarė – nors pastebimos pažangos nepadarė – nuomonių skirtumus dėl prieštaringai vertinamo dujotiekio „Nord Stream 2“, sujungsiančio Rusiją ir Vokietiją Baltijos jūros dugnu.

„Asmeniškai turiu pasakyti jums, kad man trūks jūsų [dalyvavimo] mūsų viršūnių susitikimuose. Tikrai“, – pasakė J. Bidenas, pavakare Baltuosiuose rūmuose surengtoje spaudos konferencijoje stovėdamas šalia A. Merkel, antros pagal darbo kanclerio poste trukmę politikės per Vokietijos istoriją. Per jos politinę karjerą Jungtinėms Valstijoms vadovavo keturi prezidentai.  

A. Merkel, kurios santykiai su ankstesniu JAV prezidentu Donaldu Trumpu, kaip žinia, buvo sunkūs, lengvai ir bičiuliškai bendravo su seniai tarptautinėje politikoje dalyvaujančiu J. Bidenu ir ne kartą pavadino jį „brangiuoju Joe“.

Paprašyta palyginti savo santykius su J. Bidenu ir su D. Trumpu, A. Merkel išliko diplomatiška ir pasakė, kad visi Vokietijos kancleriai suinteresuoti „dirbti su kiekvienu Amerikos prezidentu“. Šypsodamasi ji pridūrė: „Šiandien apsikeitimas [nuomonėmis] buvo labai draugiškas.“

Tačiau nepaisant jų asmeninio bendravimo šilumos, JAV ir Vokietijos santykių laukia nauja teritorija, nes A. Merkel, rugsėjo rinkimuose nesieksianti dar vienos kadencijos, netrukus baigs darbą. Abiejose šalyse esama susirūpinimo tuo, kaip Vašingtonas ir Berlynas derėsis dėl augančių nesutarimų.

JAV seniai įrodinėja, kad projektas „Nord Stream 2“ kels grėsmę Europos energetiniam saugumui, padidindamas žemyno priklausomybę nuo Rusijos gamtinių dujų ir sudarydamas sąlygas Maskvai daryti politinį spaudimą pažeidžiamoms Rytų ir Centrinės Europos valstybėms, ypač Ukrainai. Tačiau J. Bidenas neseniai atšaukė sankcijas šiame projekte dalyvaujantiems Vokietijos subjektams, ir tai papiktino daugelį JAV Kongreso narių.

Floridai atstovaujantis respublikonų senatorius Marco Rubio ketvirtadienį prieš lyderių susitikimą nusiųstame laiške J. Bidenui išreiškė susirūpinimą, kad šis dujotiekis jau daro ekonominį poveikį JAV sąjungininkei Ukrainai. Pasak M. Rubio, „Nord Stream 2“ savininkė Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ „jau pradeda mažiau naudotis savo dujotiekiais Ukrainoje“.

A. Merkel stengėsi neteikti didelės reikšmės nuomonių skirtumams ir siekė akcentuoti, kad „Nord Stream 2“ turi papildyti, o ne pakeisti per Ukrainą einančius dujotiekius.

„Mūsų idėja... lieka ta, kad Ukraina lieka tranzitinė šalis gamtinėms dujoms, kad Ukraina, kaip ir bet kuri kita pasaulio šalis, turi teisę į teritorinį suverenumą“, – sakė A. Merkel. Ji pridūrė, kad Vokietija yra pasirengusi reaguoti į Maskvos veiksmus, „jei Rusija negerbs šios Ukrainos teisės, kurią ji turi kaip tranzitinė šalis“.

A. Merkel taip pat išreiškė susirūpinimą kelionių suvaržymais dėl COVID-19, trukdančiais daugumai europiečių keliauti į JAV.

J. Bidenas sakė, kad jo darbo grupė dėl COVID-19 turėtų aptarti šį klausimą ir kad jis tikisi „per artimiausias septynias dienas“ pateikti konkretesnį atsakymą dėl galimo suvaržymų sušvelninimo.

A. Merkel savo dieną pradėjo nuo darbo pusryčių su viceprezidente Kamala Harris. Pastarosios biuras pranešė, kad abi politikės surengė „labai atvirą diskusiją“.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2021 07 16 10:48
Spausdinti