Meniu
Prenumerata

šeštadienis, lapkričio 28 d.
JAV IR IRANAS
J. Bidenas gali „pakeisti kursą“ dėl Irano, tačiau esama daugybės kliūčių
BNS
Scanpix
Piešinys ant buvusios JAV ambasados sienos Teherane

Joe Bidenas pažadėjo JAV politikos dėl Irano pokyčius, tačiau išrinktojo prezidento manevrų laisvė labai ribota, o laikas sparčiai senka.   

Kadenciją baigiantis prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė Teheraną savo pagrindiniu priešininku ir vykdė aktyvią šiitiškos respublikos izoliavimo tarptautinėje arenoje politiką. Tuo metu J. Bidenas pareiškė, kad tapęs prezidentu pasiūlys „patikimą kelią, grąžinsiantį prie diplomatijos“.   

Irano problema, kurios esmę sudaro būgštavimai, jog šalis siekia pasigaminti branduolinių ginklų, šiųmetinės prezidento rinkimų kampanijos metu, kitaip nei prieš ketverius metus, beveik nesulaukė dėmesio, o J. Bideno pasiūlymai šiuo klausimu vis dar yra gana migloti.   

Jam nebus lengva vėl užmegzti kontaktą su Teheranu, turint galvoje Irano nepasitikėjimą amerikiečiais, smarkiai išaugusį dėl D. Trumpo konfrontacinės politikos.        

Vašingtonas ir Teheranas, kurie daugiau kaip keturis dešimtmečius yra nesutaikomi priešininkai, nuo 2019-ųjų vidurio buvo dukart priartėję prie karo slenksčio, kunkuliuojant įtampai dėl 2015 metais sudaryto svarbaus daugiašalio susitarimo Irano branduolinės programos klausimu.    

D. Trumpas 2018 metų gegužę vienašališkai pasitraukė iš šios branduolinės sutarties ir inicijavo „maksimalaus spaudimo“ Iranui kampaniją bei grąžino jam griežtas sankcijas, nugramzdinusias šiitiškos respublikos ekonomiką į gilią recesiją.     

Tačiau D. Trumpas nepasiekė savo galutinio tikslo – priversti Iraną susiderėti dėl „geresnio susitarimo“, atverdamas kelią Teheranui liaupsinti savo žmonių „atsparumą“ Didžiajam Šėtonui – Amerikai.        

„Turime skubiai pakeisti kryptį“, – rugsėjį rašė J. Bidenas viename straipsnyje, D. Trumpo politiką Irano atžvilgiu pavadindamas „pavojinga nesėkme“, dėl kurios Jungtinės Valstijos esą liko izoliuotos, o Teheranui tapo lengviau įgyti branduolinių ginklų.     

„Patikimas kelias“ 

2015 metais su didžiosiomis pasaulio valstybėmis Jungtine Karalyste, Kinija, Prancūzija, Vokietija, Rusija ir JAV pasirašytu susitarimu Iranas įsipareigojo apriboti savo kontroversišką branduolinę programą mainais į tarptautinių sankcijų sušvelninimą. 

Reaguodamas į JAV sprendimą grąžinti sankcijas, Iranas nuo 2019 metų gegužės pradėjo palaipsniui atsisakyti kai kurių pagal branduolinį susitarimą prisiimtų įsipareigojimų.

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) sako, kad Iranas paspartino mažai prisodrinto urano gamybą, tačiau nepadidino sodrinimo lygio iki ribos, kad jį būtų galima naudoti kariniais tikslais.  

CNN paskelbtame straipsnyje J. Bidenas rašė, kad pasiūlys Teheranui „patikimą kelią, grąžinsiantį prie diplomatijos“. Anot jo, tai sudarytų sąlygas Vašingtonui vėl prisijungti prie 2015-ųjų branduolinio susitarimo.      

Tačiau išrinktasis prezidentas taip pat pažadėjo „būti griežtas“ Irano atžvilgiu ir sakė, kad jo šalies sprendimas vėl prisijungti prie branduolinės sutarties priklausys nuo to, ar šiitiška respublika sutiks vėl „griežtai vykdyti susitarimą“.

Iranas sako, kad Jungtinės Valstijos gali vėl prisijungti prie branduolinio susitarimo, tačiau pirmiausia turi atitaisyti žalą ir atšaukti visas D. Trumpo administracijos įvestas sankcijas.

Pasak Teherano, tai būtina sąlyga, kad šiitiška respublika vėl sutiktų laikytis susitarime numatytų įsipareigojimų. 

Pastarosiomis savaitėmis Iranas keliskart pakartojo, kad norėdamas vėl prisijungti prie sutarties, Vašingtonas pirmiausia turėtų kompensuoti šiitiškai respublikai žalą, sukeltą JAV pasitraukimo ir sankcijų. 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2020 11 09 17:01
Spausdinti