Meniu
Prenumerata

trečiadienis, balandžio 21 d.


BRANDUOLINIS GINKLAS
Įtampai regione neslūgstant, Iranas jungia aukštesnę pavarą
BNS ir IQ
Scanpix
Hassanas Rouhani.

Pirmadienį Irano valstybinė žiniasklaida pranešė, kad Šachido Alimohammadi sodrinimo komplekse Fordo vietovėje prasidėjo iki 20 proc. sodrinto urano „gamybos procesas“. Tai gerokai aukštesnis sodrinimo lygis nei 3,67 proc., numatytas daugiašaliame Bendrame išsamių veiksmų plane (JCPOA), apibrėžinčiame Irano branduolinės veiklos apribojimus. 

Kiek anksčiau buvo pranešta apie tai, kad Irano revoliucinė gvardija per operaciją Persijos įlankoje sulaikė su Pietų Korėjos vėliava plaukiojantį tanklaivį, kuris pažeidė „jūrų aplinkos įstatymus“. „Mūsų pajėgų [laivynas] šį rytą sulaikė Pietų Korėjai priklausantį laivą, – sakoma Revoliucinė gvardijos interneto svetainėje „Sepahnews“. – Šis tanklaivis plaukė iš Saudo Arabijos Džubailio uosto ir buvo sulaikytas dėl kartotinių jūrų aplinkos įstatymų pažeidimų.“ Nurodoma, kad laivas gabena 7,2 tūkst. tonų „naftos chemijos produktų“.

Naujienos apie laivo sulaikymą pasirodė regione vėl padidėjus įtampai ir Iranui minint jo svarbaus generolo Qasemo Soleimani nužudymo per JAV drono smūgį 2020-ųjų sausį pirmąsias metines.

2019 m. liepą Revoliucinė gvardija strateginę reikšmę turinčiame Hormūzo sąsiauryje, per kurį keliauja penktadalis pasaulyje išgaunamos naftos, sulaikė su Didžiosios Britanijos vėliava plaukiojantį tanklaivį „Stena Impero“, kuris esą rėžėsi į žvejų laivą. Po dviejų mėnesių tanklaivis buvo paleistas. Tais metais iraniečiai sulaikė dar mažiausiai šešis laivus dėl įtariamos degalų kontrabandos. 

Įtampos ištakos

Pastaruoju metu išaugusį paslaptingų išpuolių prieš laivus, dronų numušimų, tanklaivių sulaikymų skaičių, apžvalgininkai sieja su „maksimalaus spaudimo“ Teheranui kampanija, suaktyvėjusia po to, kai 2018 m. JAV pasitraukė iš daugiašalės sutarties dėl Irano branduolinės programos. 

2015 m. Irano su Prancūzija, Vokietija, Jungtine Karalyste, Europos Sąjunga, Kinija, Rusija ir JAV pasirašytu susitarimu buvo užtikrinta, kad Irano branduolinė programa būtų naudojama tik energetikos tikslais. Ilgus metus ore tvyrojusi baimė, kad šalis plėtoja branduolinę programą, buvo išsklaidyta. 

2016 m. sausį Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) patvirtino, kad Iranas laikosi įsipareigojimo nesodrinti urano virš sutartos 3,67 proc. ribos. Mainais JAV atšaukė dalį sankcijų, smaugusių Irano ekonomiką. Bet koks pranešimas apie susitarimo pažeidimus galėjo jas grąžinti. 

2018 m. gegužę JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad traukiasi su JCPOA susitarimo ir grąžina Iranui ekonomines sankcijas. Vienos įtakingiausių pasaulio valstybių lyderio teigimu, sutartis yra ydinga iš esmės, nes netrukdo Iranui ir toliau plėtoti branduolinę programą. ES susitarimą toliau gynė, tvirtindama, kad jo įgyvendinimas yra griežtai prižiūrimas. Tai, kad Iranas laikosi įsipareigojimų, akcentavo ir TATENA. 

Po to, kai JAV įvykdė Irano generolo Qassemo Soleimani nužudymas, amerikiečių teigimu, planavusio išpuolius prieš JAV karius ir diplomatus, rėmus sukarintas grupuotes regione, Teheranas paskelbė, kad traukiasi iš branduolinio susitarimo, ir raketomis apšaudė dvi karines JAV bazes.

Išrinktasis JAV prezidentas Joe Bidenas yra žadėjęs sugrąžinti savo šalį į susitarimą dėl Irano branduolinės programos ir panaikinti sankcijas. Tačiau jis taip pat tvirtino, kad reikia daugiau diskusijų dėl Irano raketų programos ir jo įtakos regione. 

Teheranas nelaukia

Urano sodrinimas iki 20 proc., apie kurį buvo pranešta valstybinėje šalies žiniasklaidoje, pradėtas požeminiame Šachido Alimohammadi sodrinimo komplekse. Pasak vyriausybės atstovo Ali Rabiei, Irano prezidentas Hassanas Rouhani tai daryti nurodė „pastarosiomis dienomis“, o „dujų leidimo [į sodrinimo centrifugas] procesas prasidėjo prieš kelias valandas“. 

Įgaliojimus tokiu laipsniu sodrinti uraną šalies vadovui dar praėjusį mėnesį suteikė Irano parlamentas, priėmęs įstatymą dėl „sankcijų panaikinimo ir Irano liaudies interesų apsaugos“. Juo numatytas leidimas „gaminti ir saugoti 120 kg iki 20 proc. sodrinto urano per metus“. Ginklų kontrolės asociacijos ekspertai yra pastabėję, kad tai leistų sukurti vieną atominę bombą. 

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu iš karto po to pareiškė, kad jo šalies pagrindinio priešininko sprendimas atnaujinti urano sodrinimą iki gerokai aukštesnio, nei Teheranui leidžiama daugiašaliu susitarimu, lygio įrodo, kad šiitų respublika iš tikrųjų siekia pasigaminti branduolinių ginklų, nors viešai tai neigia.

Pasak jo, šio žingsnio „negalima paaiškinti niekaip kitaip, tik toliau siekiamais realizuoti ketinimais išplėtoti karinę branduolinę programą“. „Izraelis neleis Iranui gamintis branduolinių ginklų“, – perspėjo jis.

Izraelis, daugelio ekspertų laikomas vienintele branduolinių ginklų turinčia Artimųjų Rytų regiono valstybe, seniai tvirtina, kad Teheranas siekia susikurti atominį arsenalą ir kad Iranas siekia sunaikinti žydų valstybę.

ES atstovas Peteris Stano sakė, kad Briuselis palauks TATENA direktoriaus informacijos, o tada spręs, kokių veiksmų imtis. „Jei šis pranešimas bus įgyvendintas... tai reikš žymų atsitraukimą nuo Irano... įsipareigojimų pagal JCPOA“, – žurnalistams sakė P. Stano.

2021 01 05 05:55
Spausdinti