Meniu
Prenumerata

pirmadienis, gegužės 25 d.
KORONAVIRUSAS
Išimtis iš taisyklės: kas vis dar laiko švedus lauko kavinėse?
IQ
Scanpix
Stokholmo gyventojai lauko kavinėse.

Sienas uždariusios Europos valstybės savo piliečius ragina likti namuose ir griežtai riboja bet kokį judėjimą, masinius susirinkimus. Švedijos vyriausybė to daryti neskuba ir pirmiausia visus kviečia išlikti sąmoningus.

Oro temperatūrai kasdieną vis labiau kylant, pavasariui šalyje įsibėgėjant, pilnėja ir Stokholmo lauko kavinės. Nemaža dalis švedų pasinaudojo paskutinį kovo savaitgalį sušilusiu oru ir užpildė miesto gatves, parkus aikštes, vakarus leido naktiniuose klubuose.

Priešingai nei šalyse kaimynėse, to daryti šalies valdžia jiems nedraudžia. Sekmadienį įsigaliojęs masinių susibūrimų ribojimas žmonių vienoje vietoje skaičių sumažino nuo 500 iki 50. Danijoje galima burtis tik į 10 žmonių grupes, Vokietijoje susitikti gali ne daugiau kaip du, Norvegijoje – šeši žmonės, Didžiojoje Britanijoje to daryti iš viso nerekomenduojama.  

Švedijoje ir toliau leidžiama dirbti mokykloms, kavinėms ir restoranams, sporto klubams, vaikai skatinami ir toliau užsiimti fizine veikla. Anksčiau buvo skelbiama, kad restoranams ir barams bus leista aptarnauti tik prie stalų sėdinčius klientus, kad nesiformuotų minios, bet šių įmonių nuspręsta neuždaryti.

Švedijos ministras pirmininkas Stefanas Lofvenas, pranešdamas apie masinių susibūrimų ribojimus, paragino švedus nesilankyti kitose Švedijos dalyse per artėjančias Velykų atostogas. „Jeigu jums nebūtina keliauti, likite namie. Dabar visa tai yra rimta“, – pareiškė vyriausybės vadovas.

Europos Parlamentas
Švedijos premjeras Stefanas Löfvenas.

Priešingai nei kitose Skandinavijos valstybėse, Švedijoje ir toliau dirba kirpyklos, veikia slidinėjimo kurortai. Kai kuriuos iš pastarųjų, tiesa, nuspręsta uždaryti, juose susiformavus viruso COVID-19 židiniui. Norvegijoje ir Danijoje tokie centrai neveikia jau kelias savaites.

Iki pirmadienio Norvegijoje, kur yra 5,3 milijono gyventojų, buvo daugiau kaip 4313 koronaviruso atvejų ir 29 mirtys; Danijoje gyvena 5,6 mln. žmonių, pranešta apie 2555 atvejus ir 72 mirtis; Švedijoje, kurioje gyvena 10,12 mln. žmonių, registruota daugiau nei 3744 atvejai ir mirė 127 žmonės.

Valdžia ragina žmones „elgtis atsakingai“ ir laikytis vyriausybės rekomendacijų. Tarp šių patarimų yra esant galimybei dirbti nuotoliniu būdu, likti namuose prastai pasijutus, nekontaktuoti su aplinkiniais. Vyresni nei 70 metų ir rizikos grupei priklausantys piliečiai raginami karantinuotis namuose.

Sveikas protas ir tarpusavio pasitikėjimas

Švedijos visuomenė tokius valdžios veiksmus kovojant su viruso COVID-19, nuo kurio, tiesa, nėra nei vaistų, nei skiepų, plitimu šalyje, vertina nevienareikšmiškai. Viena dalis jos palaiko vyriausybės poziciją ir ragina ja pasitikėti. Šiuo metu esą to labai reikia. Kiti įsitikinę, kad šalis pernelyg rizikuoja ir rekomendacijas turėtų keisti griežti ribojimai.

Britų naujienų portalo „The Guardian“ teigimu, daugiau kaip 2 tūkst. Švedijos universiteto tyrėjų publikavo bendrą laišką, kuriame kvestionuojama Visuomenės sveikatos agentūros pozicija. „Kiek dar gyvybių jie yra pasiryžę paaukoti tam, kad išvengtų visiško karantino ir sukeltų dar daugiau rizikos ekonomikai?“ – klausė Umeo universiteto epidemiologijos profesorius Joacimas Rocklövas.

Vis dėlto ir kritikai pripažįsta, kad kovoje su visame pasaulyje sveikatos apsaugos sistemos krizę ir ekonomikos recesiją sukėlusio koronaviruso protrūkiu svarbiausia – sveikas protas. Turint galvoje tai, kad Švedijoje beveik nėra namuose dirbančių tėvų, mokyklų, vaikų darželių uždarymas iš šalies sveikatos apsaugos sistemos atitrauktų nemenką dalį gydytojų ir kitų sistemos darbuotojų. Nenorėdami palikti namuose vaikų vienų, suaugę galbūt juos paliktų vyresniųjų priežiūrai ir taip sukeltų didelį pavojų didžiausią riziką susirgti turintiems senjorams.

Pixabay
Čiuožinėjantys vaikai.

„The New York Times“ kalbinti ekspertai pabrėžė, kad tokia šalies taktika veikia, nes šalyje egzistuoja didelis žmonių pasitikėjimas valstybe ir jos pasitikėjimas savo gyventojais. Tai Švediją išskiria ir iš kitų Skandinavijos valstybių.

Tai akcentavo ir vyriausiasis valstybės epidemiologas Andersas Tegnellis. Interviu „The New York Times“ jis sakė, kad Švedijos strategija kovoti su viruso COVID-19 protrūkiu yra paremta gyventojų atsakomybe už savo ir aplinkinių sveikatą. „Mes suteikiame jiems pasirinkimą, ką geriausia daryti su savo gyvybe, – sakė A. Tegnellis. – Patirtis rodo, kad tai puikiai veikia.“

Kita vertus, švedai sako suprantantys, kad toks virusas kaip COVID-19 negali tiesiog išnykti. „Tai nėra infekcija, kuri trumpuoju ar ilguoju laikotarpiu iš mūsų gyvenimo pasitrauks.  Mes esame ne sulaikymo, o padarinių švelninimo etape“, – sakė vyriausiasis šalies epidemiologas.

Esą jei virusą ir pavyktų sustabdyti, kaip tai skelbiasi padariusi Pietų Korėja, visiška šalies ir gyventojų izoliacija, tik atvėrus sienas, jis plūstelėtų visu stiprumu ir tik dar labiau apsunkintų šalies kasdienį gyvenimą. 

A. Tegnellis neabejoja, kad panaši padėtis, į kurią dabar yra patekusi Italija, gali susidaryti ir Švedijoje. Tačiau atsisako panikuoti: niekas nėra tikras, ar tos priemonės, kurias taiko italai, ar tos, kurios egzistuoja Švedijoje, iš tikrųjų kokiu nors būdu prisideda prie viruso sklaidos. 

2020 03 30 14:11
Spausdinti