Meniu
Prenumerata

antradienis, rugsėjo 22 d.
KINIJA
Honkonge praėjus metams nuo neramumų pradžios teberusena pyktis
BNS
Pixabay
Honkongas.

Honkongas antradienį mini pirmąsias demokratijos aktyvistų inicijuotų protestų pradžios metines, o šiame pusiau autonominiame mieste vykdomi masiniai areštai, dėl koronaviruso pandemijos taikomi suvaržymai ir planuojamas priimti nacionalinio saugumo įstatymas padeda užkirsti kelią atsinaujinti panašiems neramumams.        

Šį pusiau autonominį miestą septynis mėnesius purtę didžiuliai, dažnai smurtiniai protestai prasidėjo pernai birželio 9-ąją, kai milijonas žmonių išėjo į gatves protestuoti prieš dabar jau atšauktą ekstradicijos įstatymo projektą, kuris būtų leidęs išduoti įtariamuosius Kinijai. Vyriausybei ignoruojant protestuotojų reikalavimus, susirėmimai tarp policijos ir aktyvistų tapo rutina. Tai smarkiai pakenkė Honkongo, kaip stabilaus finansų centro, reputacijai ir labai supriešino visuomenę, nemažai daliai jos narių sukilus prieš Pekino valdymą.    

Protestuotojų naudojamose susirašinėjimo grupėse honkongiečiai raginami vakare rinktis į žaibiškus sambūrius, tačiau jų vieta bus paskelbta likus valandai iki numatyto laiko. Tokia taktika siekiama išvengti policijos, pastaruoju metu itin operatyviai reaguojančios į tokius susibūrimus, kuriuos draudžiama organizuoti dėl mieste galiojančių suvaržymų, įvestų siekiant pažaboti koronaviruso plitimą.    

Studentų organizacijos ir profesinės sąjungos taip pat paskelbė planuojančios apklausti savo narius dėl galimybės ateinančiomis dienomis surengti streiką, tačiau Honkongo darbuotojų judėjimas neturi didelės įtakos. Nepopuliarią Honkongo lyderę Carrie Lam, kurią vadovauti šiam miestui paskyrė Pekinui lojalus komitetas, antradienį žurnalistai apipylė klausimais apie neramumus jos kadencijos metu.   

„Honkongas negali leisti sau tokio chaoso“, – sakė ji ir pridūrė, kad visos pusės „turi išmokti pamokas“. Gyventojai turi „parodyti, kad Honkongo žmonės yra išmintingi ir supratingi Kinijos Liaudies Respublikos piliečiai“, jei nori išlaikyti savo laisves ir autonomiją, kalbėjo moteris. 

„Antivirusinė programa“

Pagal „vienos šalies, dviejų sistemų“ modelį, dėl kurio buvo sutarta, kai Kinija 1997 m. perėmė Honkongą iš buvusios kolonijinės valdytojos Didžiosios Britanijos, šiam miestui iki 2047-ųjų turi būti garantuojamos tam tikros laisvės ir autonomija. Pastarąjį dešimtmetį vykusius protestus kurstė nuogąstavimai, kad Kinija pirma laiko siekia suvaržyti tas laisves, nors Pekinas tai neigia.    

Analitikai sako, kad per pastaruosius metus honkongiečių galimybės reikšti nepritarimą buvo smarkiai apribotos. „Nemanau, kad užsidegimas labai nuslopo. Problema ta, kad dabartinėmis aplinkybėmis daugelis veiksmų neleidžiami“, – naujienų agentūrai AFP sakė analitikė Leung Kai-chi iš Kinijos Honkongo universiteto (CUHK).   

„Žmonės laukia progos, jie, suprantama, nori vėl išeiti,.. bet nedarys to neatsargiai“, – pridūrė CUHK Žurnalistikos mokyklos vadovas Francis Lee. Ekstradicijos įstatymo projekto buvo atsisakyta, tačiau kitus pagrindinius protestų judėjimo reikalavimus, pavyzdžiui, užtikrinti visuotinę rinkimų teisę ir ištirti policijos veiksmus, Honkongo vadovybė ir Pekinas griežtai atmeta.   

Užuot ieškojusi kompromiso, Kinija paskelbė planuojanti priimti naują griežtą įstatymą Honkongui, numatantį bausmes už kurstymą maištauti, ardomąją veiklą, terorizmą ir draudžiantį užsienio kišimąsi. Be to, šis įstatymas leis Kinijos saugumo agentams atvirai veikti Honkonge. Pekinas tvirtina, kad šio įstatymo, kuris bus priimtas apeinant Honkongo parlamentą, reikia kovai su „terorizmu“ bei „separatizmu“, ir jis esą padės atkurti verslo pasitikėjimą.  

Kai kurios tarptautinės bendrovės, tokios kaip HSBC ir „Standard Chartered“, labai priklausomos nuo prieigos prie žemyninės Kinijos rinkų, pastarosiomis dienomis išreiškė palaikymą Pekino planams priimti šį įstatymą. Honkongo ir Makau reikalų biuro direktoriaus pavaduotojas Zhang Xiaomingas pirmadienį Honkongo saugumo įstatymą palygino su „antivirusine programa“. „Radikalūs separatistai centrinės vyriausybės santūrumą ir pakantumą klaidingai laiko silpnumu ir bailumu, – sakė jis. – Jie nuėjo per toli.“

Oponentai būgštauja, kad šis teisės aktas bus naudojamas slopinti kitokią nuomonę Honkonge, kaip tai vyksta autoritarinio režimo valdomoje žemyninėje Kinijoje. Pagrindinėje Kinijos dalyje įstatymai dėl ardomosios veiklos dažnai naudojami prieš valdžios kritikus.

„Pirmiausia [Pekinas] praranda Honkongo žmonių širdis ir protus, o tada siekia priversti juos būti lojalius“, – sakė aktyvistas Kong Tsung-ganas, išleidęs tris knygas apie protestų judėjimą.  „Tai ilga kova, Komunistų partija didina statymus, ir Honkongo žmonės turi būti pasirengę labiau kentėti ir daugiau aukoti, kad pasiektų tikslą“, – kalbėjo jis.     

Per pastaruosius metus buvo sulaikyti maždaug 9 tūkst. žmonių, daugiau kaip 1 700 asmenų sulaukė oficialių kaltinimų. Tęsiantis areštams ir mieste dėl koronaviruso uždraudus didesnius nei aštuonių žmonių susibūrimus, judėjimas už demokratiją buvo nuslopęs, tačiau gegužę protestai vėl įsiplieskė, kai Kinija paskelbė planus priimti minėtą saugumo įstatymą.   

Birželio 4 dieną dešimtys tūkstančių honkongiečių, nepaisydami valdžios paskelbto draudimo, susirinko paminėti 31-ųjų Tiananmenio aikštės protestų kruvino numalšinimo metinių. 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2020 06 09 11:26
Spausdinti