Meniu
Prenumerata

pirmadienis, rugsėjo 27 d.


VIDURŽEMIO JŪRA
Graikija ir Turkija pradeda pirmąsias nuo 2016 metų tiesiogines derybas
BNS
Scanpix
Turkijos kasybos laivas „Kanuni“ Bosforo sąsiauryje.

Graikija ir Turkija nusileido Europos Sąjungos ir NATO spaudimui ir pradėjo pirmąsias per beveik penkerius metus tiesiogines derybas dėl jų santykius ištikusios krizės, didinančios įtampą Viduržemio jūros rytinėje dalyje.

Nesitikima, kad per susitikimą Stambule bus pasiektas didelis proveržis, kaimyninių šalių santykius aptemdžius rugpjūtį įvykusiam incidentui, kai susidūrė turkų ir graikų karo laivai, taip pat tęsiantis ginčams dėl energijos išteklių ir sienų.

Tačiau šis susitikimas stiprina pozityvų toną, užduotą Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano, siekiančio pataisyti pašlijusius santykius su Europa, juolab kai Jungtinėse Valstijose darbą pradėjo naujojo prezidento Joe Bideno administracija, kurios politika Ankaros atžvilgiu gali būti mažiau palanki negu ankstesnio kabineto.   

Be to, jis gali sudaryti sąlygas ilgainiui apibrėžti vienų iš neseniai aptiktų gamtinių dujų telkinių ribas.   

Graikijos užsienio reikalų ministras Nikas Dendijas savaitgalį sakė, kad Atėnai į vadinamąsias tiriamąsias derybas vyksta „su gera valia“. Analogišką poziciją išsakė ir Turkijos diplomatijos vadovas Mevlutas Cavusoglu.  

Ginčai dėl darbotvarkės 

Atėnai ir Ankara 2002–2016 metais surengė 60 derybų raundų, tačiau nutraukė derybas neišsprendę ginčo, temdžiusio šalių santykius beveik visą pastarąjį šimtmetį. 

Ilgai rusenęs konfliktas vėl suliepsnojo pernai, kai Ankara pasiuntė tyrimų laivą, lydimą Turkijos karinio laivyno flotilės, į vandenis netoli Turkijos pakrantės, į kuriuos pretenzijas reiškia ES palaikoma Graikija. 

Turkija niršta, kad Graikija naudojasi savo salomis savo pretenzijoms į didžiules teritorijas Egėjo ir Viduržemio jūrose pagrįsti.   

Abi šalys savo pretenzijas į ginčijamus vandenis grindžia įvairiais dešimtmečių senumo susitarimais ir tarptautinėmis sutartimis. 

NATO įsteigė „karštąją liniją“, turinčią padėti išvengti atsitiktinių susirėmimų Viduržemio jūros rytuose, o Vokietija aktyviai skatino pastangas spręsti ginčą derybų keliu, neizoliuojant sunkiai prognozuojamo R. T. Erdogano.   

Derybos nebus paprastos, turint galvoje, kad Atėnai ir Ankara praėjusią savaitę jau susiginčijo dėl jų darbotvarkės.   

Atėnai nori, kad diskusijos, kurioms vadovaus buvęs graikų diplomatas Pavlas Apostolidis ir Turkijos užsienio reikalų viceministras Sedatas Onalas, apsiribotų kontinentinio šelfo ribomis ir išskirtinių ekonominių zonų dydžiu.   

Tačiau Ankara taip pat kaltina Atėnus neteisėtai dislokuojant karius kai kuriose salose ir nori aptarti oro erdvės zonas. Šis atskiras ginčas paaštrėjo, kai 2006 metais vienas graikų pilotas žuvo, jo orlaiviui susidūrus su turkų naikintuvu.   

„Neteisinga pasirinkti vieną [temą] ir sakyti: „Mes šiuo klausimu rengiame žvalgomąsias derybas“, – praėjusią savaitę sakė M. Cavusoglu.   

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2021 01 25 12:55
Spausdinti