Meniu
Prenumerata
trečiadienis, vasario 26 d.
POLITINĖ AKLAVIETĖ
„Frankenšteino vyriausybė“ Ispanijoje
Kotryna Tamkutė
BNS
Scanpix
Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas.

Ispanijos parlamentas antradienį itin menka balsų persvara patvirtino socialistą premjerą Pedro Sánchezą naujai kadencijai, užbaigdamas  ketvirtojoje pagal dydį euro zonos ekonomikoje beveik metus trukusią politinę aklavietę.

Po beveik metus trukusios politinės stagnacijos Ispanija antradienį pastaruosius parlamento rinkimus laimėjusios socialistų partijos lyderis P. Sánchezas suformavo ministrų kabinetą.

Vieną kartą šiais metais to padaryti jam jau nepavyko. Per sekmadienį Ispanijos parlamente vykusį balsavimą laikinai premjero pareigas einantis P. Sánchezas gavo 166 parlamentarų balsus. 165 balsavo prieš, 18 susilaikė.

Sprendimui buvo reikalinga absoliučios daugumos, tai yra 176 parlamentarų valia. Šį kartą tam, kad P. Sánchezas būtų patvirtintas ministru pirmininku, reikėjo tik paprastos daugumos.

P. Sanchez, planuojantis suformuoti beprecedentę mažumos koalicinę vyriausybę su kraštutine kairiąja partija „Podemos“, per balsavimą 350 vietų parlamente gavo 167 balsu. Dar 165 deputatai balsavo prieš jo paskyrimą, 18 susilaikė.

Dauguma be palaikymo

Po patvirtinimo P. Sánchezo vyriausybė jau įėjo į istoriją kaip sąjunga tarp socialistų ir radikalios kairės partija laikomos „Podemos“, sudaryta pirmą kartą po 1903 m.

Dešiniosios Ispanijos liaudies partijos lyderis Pablo Casado apkaltino P. Sánchezą formuojant „Frankenšteino vyriausybę“ iš „komunistų“ ir „separatistų“, esą norinčių „padaryti galą Ispanijai“.

Pats P. Sánchezas žada pakelti mažiausius atlyginimus ir didinti mokesčius daug uždirbantiems bei stambiajam verslui, taip pat sušvelninti dalį kontroversiškai vertinamų 2012 metų darbo rinkos reformų, dėl kurių tapo lengviau atleisti darbuotojus.

P. Sánchezas taip pat pabrėžė, kad dialogas bus „absoliutus prioritetas“ sprendžiant konfliktą dėl Katalonijos nepriklausomybės siekio, bei sakė, kad reikia pripažinti tiek pritariančiųjų šio turtingo šiaurės rytinio regiono atsiskyrimui nuo Ispanijos, tiek tam nepritariančiųjų nepasitenkinimą.

Politinė situacija Katalonijoje tebėra neapibrėžta po 2017-ųjų nepriklausomybės referendumo, kurį Madridas pripažino prieštaraujančiu konstitucijai.

Turint galvoje, kad koalicija neturės parlamentinės daugumos, net ir patvirtintai jai bus sudėtinga įgyvendinti savo programą.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2020 01 07 14:40
Spausdinti