Meniu
Prenumerata
sekmadienis, kovo 29 d.
Filipinų prezidentas paskelbė karo padėtį
BNS
(AP nuotr.)

Po gyvybių pareikalavusių susirėmimų tarp vienos kovotojų grupuotės, siejamos su „Islamo valstybė“ (IS) ir saugumo pajėgų, Filipinų prezidentas Rodrigo Duterte šalies pietinėje dalyje paskelbė karo padėtį.

Šis pranešimas, kurį paskelbė prezidento atstovas per spaudos konferenciją Maskvoje, kur R.Duterte lankėsi su oficialiu vizitu, reiškia, kad jis išpildė savo dažnai kartotą perspėjimą įvesti karinį valdymą, kad numalšintų saugumui iškilusias grėsmes. Visame pietiniame Mindanao regione, sudarančiame beveik trečdalį visos šalies teritorijos ir turinčiame apie 20 mln. gyventojų, R.Duterte paskelbė karo padėtį, sakė prezidento atstovas Ernesto Abella per spaudos konferenciją. Šis pareiškimas buvo transliuojamas per televiziją visoje šalyje. „Tai įmanoma, nes vyksta sukilimas“, – teigė jis. Jis nurodė, kad karo padėtis galios 60 dienų, kaip ir numato Konstitucija. Karo padėtis Filipinuose yra itin jautri tema, nes ją buvo įvedęs diktatorius Ferdinandas Marcosas, siekdamas du dešimtmečius išlikti valdžioje. F.Marcosas buvo nuverstas per kraujo nepraliejusią „liaudies galios“ revoliuciją 1986-aisiais. Tačiau pats R.Duterte trečiadienį sakė, kad karo padėtis gali tęstis ištisus metus; be to, jis pažadėjo, kad ji bus panaši į galiojusią velionio F.Marcoso diktatūros laikais. „Jei tai padaryti užtruktų metus, jei tai baigtųsi per mėnesį, tada būčiau laimingas“, – vyriausybės internete paskelbtame kreipimesi į „mūsų tėvynainius filipiniečius“ sakė R.Duterte. „Tai niekuo nesiskirtų nuo to, ką padarė prezidentas F.Marcosas“. R.Duterte kovoje su terorizmu pažadėjo būti „griežtas“. Filipiniečiams jis sakė, kad tai buvo vienas jo pernai vykusios rinkimų kampanijos pažadų. „Ką visiems ir sakiau: neverskite manęs to daryti. Turiu tai padaryti, kad apsaugočiau Filipinų Respubliką, filipiniečius “, – teigė jis. Prieš grįždamas namo R.Duterte susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir sakė jam, kad Mindanao provincijoje tęsiasi susirėmimai su IS kovotojais. „IS padaliniai užėmė provinciją ir dabar tebevyksta susirėmimai, kariniai veiksmai. Deja, man reikia ten skristi ir būti ten“, – sakė Filipinų prezidentas susitikime su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. Jis pabrėžė, kad tie susirėmimai pareikalavo žmonių gyvybių. Kalbėdamas apie tolesnį bendradarbiavimą su Rusija, įskaitant ir karinę techninę sferą, Filipinų prezidentas sakė, kad jo šaliai reikia modernių ginklų, kad galėtų kovoti su IS. „Žinoma, mūsų šaliai reikia modernių ginklų; turėjome tam tikrų užsakymų JAV, bet dabar padėtis ten nėra labai sklandi. Ir kad susiremtume su IS, kad susiremtume su jų padaliniais ir grupuotėmis, mums reikia modernių ginklų“, – sakė R.Duterte. „Žinoma ... ponas prezidente, aš asmeniškai atvykau, kad užsitikrinčiau jūsų paramą ir paprašyčiau jūsų pagalbos“, – pridūrė jis.

Susirėmimai Mindanao

Pranešimas apie įvedamą karo padėtį buvo paskelbtas po antradienį apie 200 tūkst. gyventojų turinčiame Maravio mieste vykusių saugumo pajėgų susirėmimų su kovotojais, siejamais su „Islamo valstybe“. Maravis yra apie 800 km į pietus nutolęs nuo sostinės Manilos. Filipinų gynybos sekretorius Delfinas Lorenzana sakė, kad per susirėmimus žuvo vienas policininkas ir du kariai. Neramumai kilo, kai saugumo pajėgos surengė reidą viename name, kuriame, jų manymu, slapstėsi pagrobėjų gaujos „Abu Sayyaf“ ir Filipinų IS padalinio lyderis Isnilonas Hapilonas. Socialiniuose tinkluose gyventojai paskelbė nuotraukų, kuriose matomi ginkluoti asmenys, vaikštantys po Maravio miestą ir keliantys juodas vėliavas, panašias į naudojamas IS džihadistų. Pasak D.Lorenzanos, daugiau kaip 100 ginkluotų kovotojų užėmė vieną ligoninę ir kalėjimą bei sudegino keletą pastatų, įskaitant katalikų bažnyčią. Jis teigė, kad pastatuose slapstosi daug šios grupuotės snaiperių, todėl saugumo pajėgoms yra itin sunku su jais kovoti. „Abu Sayyaf“, daugiausiai veikianti pietinėse Mindanao salose, nuo praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio yra pagrobusi šimtus filipiniečių ir užsieniečių, už kuriuos reikalauja išpirkų. Jungtinės Valstijos grupuotę laiko teroristine organizacija. Anksčiau šiemet šios grupuotės kovotojai nupjovė galvą vienam pagyvenusiam vokiečiui, o pernai – dviem kanadiečiams, nes jie negavo reikalautų kelių milijonų dolerių išpirkų. Be kita ko, „Abu Sayyaf“ kaltinama dėl baisiausių šalį sukrėtusių teroro atakų, pavyzdžiui, 2004 metais surengto sprogdinimo kelte Manilos įlankoje. Šis incidentas pareikalavo per 100 gyvybių. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.
2017 05 24 13:07
Spausdinti