Meniu
Prenumerata

penktadienis, spalio 23 d.
SUSITIKIMAI
ES lyderių susitikime – svarstymai dėl ginčų su Turkija ir biudžeto
BNS
Scanpix
Ch. Michelis

Europos lyderiai ketvirtadienį susitinka spręsti ginčų, keliančių pavojų didžiuliam atsigavimo po koronaviruso paketui ir mažina galimybes reaguoti į krizes prie Turkijos ir Baltarusijos sienų.

Pirmąjį dvi dienas truksiančio Europos Sąjungos viršūnių susitikimo vakarą dominuos sudėtingų bloko ryšių su Ankara, dalyvaujančia pavojingoje priešpriešoje su Graikija ir Kipru, klausimas.

Tačiau lyderiai taip pat bus priversti imtis vidaus ginčo dėl to, ar susieti galimybes pasinaudoti ES fondais su valstybių narių parama teisinei valstybei. Tokiai minčiai įnirtingai priešinasi Vengrija.

Per neramų viršūnių susitikimą liepos mėnesį lyderiai sutarė skolinantis suformuoti 750 mlrd. eurų fondą kovai su koronaviruso sukelta krize, kurį papildys trilijono eurų ilgalaikis ES biudžetas.

Tačiau Europos Parlamento pirmininkas Davidas Sassoli susitikimo pradžioje perspės valstybių vadovus, kad europarlamentarai nepritaria svarbių ES programų mažinimui biudžeto plane ir nori dar 100 mlrd. eurų.

Europos Parlamentas dar gali sulaikyti paketo patvirtinimą, o Vengrija ir Lenkija taip pat galėtų blokuoti susitarimą, jei jų galimybės pasinaudoti fondais bus susietos su pagarba ES teisinėms ir demokratinėms vertybėms.

Vadinamosios taupiosios šalys – Nyderlandai, Švedija, Austrija, Danija ir Suomija – akcentuoja teisinės valstybės svarbą.

Kompromisiniam Vokietijos pasiūlymui, pagal kurį valstybės tik gautų baudas už teisinės valstybės pažeidimus, nedidele persvara trečiadienį pritarė ES ambasadoriai.

Tačiau „taupiųjų“ pasiuntiniai balsavo prieš pasiūlymą, nes jis jiems atrodo nepakankamai griežtas. Jam taip pat nepritarė Vengrija, kurios premjeras Viktoras Orbanas kaltino bloką „šantažu“ ir reikalavo Europos Komisijos vicepirmininkės Veros Jourovos atsistatydinimo.

Trečiadienį V. Jourovos paskelbtoje ataskaitoje apie teisinės valstybės padėtį Europoje EK nurodo, kad Vengrijos politikų ir verslo ryšiai yra palankūs korupcijai.

Jūrų sienų krizė

Vis dėlto Europos lyderiai nenorės klimpti į tolesnius nesutarimus dėl biudžeto ir vertybių, kurie kone sužlugdė liepą vykusį viršūnių susitikimą.

Vietoje to dominuos užsienio reikalai ir Europos strateginė pozicija, sakė diplomatai.

Ketvirtadienį per vakarienę lyderiai aptars ryšius su Turkija, kuri teoriškai vis dar yra kandidatė į ES nares, bet konfliktuoja su Graikija ir Kipru dėl jūrų sienų bei energijos išteklių Viduržemio jūros rytuose.

Ankara papiktino Bendriją nusiųsdama tyrimų laivų su karinio jūrų laivyno laivų palyda dirbti ginčijamuose vandenyse. Atėnai į tai sureagavo karinėmis pratybomis, kurias parėmė Prancūzija, tad kilo nuogąstavimų dėl galimo visapusiško konflikto.

Vėliau įtampa kiek sumažėjo, Turkija ir Graikija sutiko atnaujinti seniai įstrigusias derybas, bet Ankara tebeturi savo laivų Kipro vandenyse.

Kvietime į viršūnių susitikimą Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis perspėjo, kad „svarstytinos visos galimybės“, jei Ankara konstruktyviai neįsitrauks į derybas.

Tai gali apimti griežtas ekonomines sankcijas Turkijai, bet pareigūnai pabrėžia, kad nors ES tvirtai remia Graikiją ir Kiprą, kol kas didžiausias dėmesys skiriamas pastangoms ieškoti diplomatinio sprendimo.

„Matėme pozityvios plėtotės Ankaros vardu Graikijos atžvilgiu, bet ne Kipro“, – sakė vienas ES pareigūnas, turėdamas galvoje Vokietijos vadovaujamų tarpininkavimo pastangų pradžią.

Kipras savo ruožtu blokuoja vėluojančias sankcijas dėl politinės krizės Baltarusijoje ir reikalauja, kad tuo pat metu į sankcijų sąrašus būtų įtraukta daugiau žmonių dėl Turkijos gręžimo darbų jo vandenyse.

Per ES užsienio reikalų ministrų susitikimą praėjusią savaitę išeitis iš aklavietės nebuvo rasta, tad blokas viliasi, kad pažangą galės padaryti lyderiai.

„Galbūt dar neparodėme pakankamo solidarumo su šia valstybe nare. Privalome suteikti Kiprui daugiau pasitikėjimo, kad pasistūmėtume į priekį dėl Baltarusijos“, – sakė vienas diplomatas.

ES pareigūnai yra parengę 40 baltarusių pareigūnų, kuriems priskiriama atsakomybė už represijas šioje šalyje po rugpjūčio 9-osios prezidento rinkimų, sąrašą. Šiems pareigūnams bus taikomos sankcijos, jei Kipras atšauks savo prieštaravimą.

Lyderiai aptars, ar įtraukti į sankcijų sąrašą Baltarusijos prezidentą Aliaksandrą Lukašenką, kaip jau yra padariusios Kanada ir Didžioji Britanija.

Diskusijas apie Turkiją taip pat paveiks Armėnijos ir Azerbaidžano kovų dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono atsinaujinimas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį pasmerkė Turkijos „neapgalvotus ir pavojingus“ pareiškimus reiškiant paramą Azerbaidžano siekiui susigrąžinti separatistinį Kalnų Karabachą. Tai išprovokavo griežtą Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano atkirtį.

„Brexitas“ grįžta?

ES lyderiai labai nenori grįžti prie Jungtinės Karalystės derybų dėl prekybinių ryšių po „Brexito“ temos, bet penktadienį bus informuoti apie esamą derybų padėtį.

Vienas Europos pareigūnas patvirtino, kad Airijos premjerui Michealui Martinui bus suteikta galimybė išdėstyti savo susirūpinimą dėl Londono pastangų perrašyti su bloku sudarytą „Brexito“ susitarimą.

Švedijos premjerui Stefanui Lofvenui dėl artimojo netekties susitikime atstovaus Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin, o E. Macronas dėl įsipareigojimų Paryžiuje nedalyvaus antrą viršūnių susitikimo dieną.

Viršūnių susitikimas turėjo vykti praeitą savaitę, bet Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Ch. Michelis jį nukėlė, kai turėjo izoliuotis, jo apsaugos darbuotojui nustačius koronavirusą.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2020 10 01 11:10
Spausdinti