Meniu
Prenumerata

pirmadienis, sausio 18 d.


SANTYKIAI
ES ir JK siekia paskutinės minutės persilaužimo „Brexito“ derybose
BNS
Pexels
Jungtinė Karalystė.

Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės derybos dėl prekybos po „Brexito“ pirmadienį pasiekė krizinį tašką, o jų baigtis tebėra neaiški ir nėra jokių garantijų, kad susitarimas dėl tolesnių santykių bus sudarytas.

Pasak Europos diplomatų, derybos tebėra įstrigusios dėl žvejybos, vienodų konkurencijos sąlygų užtikrinimo ES ir JK bendrovėms bei susitarimų vykdymo kontrolės.

ES vyriausiasis derybininkas Michelis Barnier ir jo kolega britas Davidas Frostas iki vėlaus sekmadienio vakaro intensyviai dirbo, bandydami iki galo parengti susitarimą po aštuonis mėnesius trukusių įtemptų derybų.

Airijos ministras pirmininkas Michealas Martinas įspėjo, kad šansai sudaryti susitarimą yra „50 proc. prieš 50 proc.“. Tuo metu deryboms artimi šaltiniai sakė, kad diskusijos vyksta lėtai ir vilčių nėra daug.

Pratęsimo nebus 

Jungtinė Karalystė atmetė bet kokią galimybę pratęsti pereinamąjį laikotarpį po „Brexito“ arba tęsti derybas šiuo klausimu ateinančiais metais, pirmadienį pranešė premjero Boriso Johnsono atstovas.

Ši žinia nuskambėjo liekant vis mažiau laiko susitarti dėl tolesnių Europos Sąjungos ir Britanijos prekybos ryšių. „Esame pasiruošę derėtis, kol tam turime laiko, jeigu manome, kad susitarti vis dar įmanoma“, – žurnalistams sakė Dauningo gatvės atstovas.

Vis dėlto atsakydamas į klausimą apie galimybę pratęsti derybas kitais metais, jis pridūrė: „Galiu tai atmesti.“

JK paliko Bendriją sausio 31 dieną, tačiau iš ES bendrosios rinkos pasitrauks šių metų gale, kai baigsis pereinamasis laikotarpis, per kurį planuota susitarti dėl tolesnių santykių. Derybų tikslas yra sutarti dėl prekybos santykių su nuliniais muitų tarifais ir nulinėmis kvotomis, kad būtų išvengta rimtų sutrikimų po sausio 1-osios.

M. Barnier ir D. Frostas turėtų tęsti derybas visą pirmadienį ir pateikti ataskaitą savo viršininkams – Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen ir JK vyriausybės vadovui Borisui Johnsonui. Vėliau pirmadienį U. von der Leyen ir B. Jonsonas ketina pasikalbėti telefonu.

Visų akys nukreiptos į ketvirtadienį numatytą ES viršūnių susitikimą. Jeigu derybininkams pavyks pasiekti susitarimą, tame susitikime jis bus pateiktas 27 Bendrijos lyderiams arba jie bus informuoti apie nesėkmę. Deryboms artimas šaltinis sakė, kad situacija „labai sudėtinga“ ir beliko vos keletas dienų kompromisui rasti. „Esame labai siaurame kelyje, ir baigties neįmanoma nuspėti“, – sakė jis.

Keli šaltiniai sakė, kad sunkiausia susitarti dėl to, kaip užtikrinti sąžiningą prekybą būsimuose santykiuose ir įsteigti greitų sankcijų mechanizmą, jei viena iš pusių nesilaikys, pavyzdžiui, aplinkos apsaugos ar sveikatos standartų.

Britanija labai nenori sutikti su plačiu ir teisiškai privalomu susitarimu, nes mano, kad jis pažeis po 47 metų narystės Bendrijoje šalies susigrąžintą suverenitetą. „Iš esmės, jei derybos dabar žlugs, šalys nebus sutarusios, kas laikytina nesąžiningu žaidimu ir ką dėl to daryti“, – sakė vienas ES diplomatas.

„Esminis sprendimas“

B. Johnsonas tvirtina, kad Britanija „stipriai klestės“, kaip besibaigtų derybos su ES. Tačiau premjeras neišvengiamai susidurs su rimtais politiniais neramumais, jei susitarimas nebus sudarytas. „B. Johnsonas turi per ateinančias 48 valandas priimti esminį sprendimą“, – sakė politinių konsultacijų bendrovės „Eurasia Group“ analitikas Europos klausimais Mujtaba Rahmanas.

„Dauguma kabineto narių norėtų susitarimo, kad būtų mažiau sutrikimų pasienyje sausio 1-ąją, tačiau palaikys ministro pirmininko sprendimą, jeigu jis nuspręs jo nesudaryti“, – kalbėjo analitikas.

Nesudarius susitarimo, nuo sausio 1-osios prekėms, perkeliamoms per Lamanšo sąsiaurį ir jūra, bus taikomi muitai. Keliaujantieji tarp JK ir Bendrijos taip pat susidurs su nepatogumais, įskaitant vėlavimus išduodant pasus, o užsienio piliečiai ir įmonės – su padidėjusia biurokratizmo našta.

Airijos premjeras M. Martinas pabrėžė, kad nesudarius susitarimo nukentėtų visos šalys. Anot jo, toks scenarijus turėtų labai neigiamų pasekmių Jungtinei Karalystei, Airijos ekonomikai ir visų valstybių narių ekonomikoms. „Nepaprastai svarbu, kad sveikas protas nugalėtų ir susitarimas būtų sudarytas“, – pridūrė Airijos vyriausybės vadovas ir pabrėžė, kad ketvirtadienio viršūnių susitikimas bus lemiamas momentas.

Tarp Bendrijos valstybių Prancūzija laikoma mažiausiai nusiteikusia siekti kompromiso. Paryžius laikosi griežčiausios pozicijos JK atžvilgiu, ypač dėl žvejybos teisių ir reikalavimo išlaikyti sąžiningos prekybos taisykles. Prancūzijos Europos reikalų ministras Clement'as Beaune'as sekmadienį antrą kartą per tris dienas įspėjo, kad Paryžius gali vetuoti susitarimą, jei nebus užtikrinta prancūzų interesų apsauga.

Šis įspėjimas veikiausiai buvo skirtas tiek JK, tiek partnerėms Bendrijoje, Paryžiui nerimaujant, kad jos, ypač Vokietija, per daug nuolaidžiauja Londonui.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2020 12 07 10:41
Spausdinti