Meniu
Prenumerata

penktadienis, birželio 5 d.
DALIJIMASIS NAŠTA
ES finansų ministrai nesutaria, kaip atkurti ekonomiką po koronaviruso krizės
BNS
Scanpix
Mario Centeno.

Europos Sąjungos finansų ministrams trečiadienį nepavyko išspręsti nesutarimų, kaip būtų galima atkurti savo ekonomikas po koronaviruso krizės, šiaurinėms šalims nesutinkant su pietinių valstybių raginimais beprecedenčiu mastu dalytis našta su smarkiai nukentėjusiomis narėmis.

Italijai nesutikus atsisakyti raginimo leisti „koronaobligacijas“, derybų maratone dėl pagalbos plano nebuvo sutarta. „Po 16 valandų trukusių diskusijų priartėjome prie susitarimo, bet jo dar nepasiekėme. Sustabdžiau Eurogrupės [darbą]... Tęsime rytoj, ketvirtadienį“, – sakė Eurogrupės pirmininkas Mario Centeno.

Antradienį prasidėjusi ministrų vaizdo konferencija baigėsi trečiadienį, Italijai ir Ispanijai prašant solidarumo fondo, į kurį mokėtų Europos partnerės, bendrai skolindamosi pinigus rinkose. Šiam vadinamųjų koronaobligacijų pasiūlymui griežtai nepritaria Vokietija, Nyderlandai ir kitos turtingos šalys, kurios tai laiko įsiskolinusių pietinių valstybių bandymu nesąžiningai pasinaudoti šiaurinių šalių fiskaline disciplina.

Tačiau Italija nesutiko nusileisti ir ragino turtingiausias euro zonos valstybes pajudėti dėl seniai nusistatytų „raudonų linijų“. „Galiu pasakyti tik tiek, kad šiuo metu susitarimo nėra, ir nelaikyčiau savaime suprantamu dalyku, kad susitarimas bus“, – Briuselyje išaušus naujai dienai sakė šaltinis Europos institucijose.

„Ne laikas įprastinei politikai“ 

Jau kelias savaites 27 ES narės ginčijasi, kaip reaguoti į ekonominę sumaištį. Vokietija ir jos sąjungininkės tvirtina, kad bet kokiam Europos gelbėjimui reiktų naudoti 410 mlrd. eurų disponuojantį euro zonos finansinės pagalbos fondą, be to, šių šalių nuomone, reiktų palaukti ir pažiūrėti, kokį poveikį padarys Europos centrinio banko (ECB) jau taikomos monetarinės skatinimo priemonės.

M. Centeno yra pavesta surasti kompromisą šioje emocingoje kovoje. Nuo COVID-19 Europoje jau mirė daugiau kaip 50 tūkst. žmonių. „Visi žinome, kad dabar ne laikas įprastinei politikai. Privalome parodyti savo piliečiams, kad Europa juos saugo“, – sakė M. Centeno, kuris taip pat yra Portugalijos finansų ministras. Ministrai privalo „aiškiai įsipareigoti dėl koordinuoto ir didelio atsigavimo plano“, sakė jis.

Pirmadienį Vokietijos kanclerė Angela Merkel pakartojo savo vyriausybės poziciją, kad reiktų aktyvinti Europos stabilumo mechanizmą (ESM), skirtą padėti sunkumų patiriančioms euro zonos šalims.  Tačiau kanclerė pabrėžtinai neužsiminė apie bendro skolinimosi priemones, tokias kaip „koronaobligacijos“ ar euroobligacijos, taip supykdydama Romą.

„Euroobligacijos yra rimtas atsakas, pritaikytas krizei, kurią išgyvename“, – pirmadienį įrodinėjo Italijos premjeras Giuseppe Conte. Įtakinga Prancūzija remia Italiją ir Ispaniją, ir tvirtina, kad dėl COVID-19 poveikio ekonomikai Europoje reikia naujos mąstysenos. Paryžius nori, kad valstybės narės padėtų viena kitai precedento neturinčiais būdais.

„Debatai tęsis“ 

Italija atsisako naudotis ESM, kuris buvo sukurtas 2012 metais per euro zonos skolų krizę, kai tokios valstybės kaip Graikija nebegalėjo skolintis rinkose. ESM programos yra susietos su griežtomis sąlygomis, kurių Italija ir Ispanija žada atsisakyti, jei kitos šalys bandytų jas primesti.

Šiaurinės narės tvirtina, kad sąlygas dėl koronaviruso krizės galima taikyti minimaliai, bet ilgesniu periodu pagalbą gaunanti šalis turėtų susitvarkyti savo finansus. Pareigūnai Briuselyje tikėjosi, kad Vokietija ir jos sąjungininkės antradienį laimės, nors ministrai visiškai neatmes tokių idėjų kaip „koronaobligacijos“.

„Galiausiai visi galės sakyti, kad euroobligacijos dar neatmestos. Arba ne. Ir debatai tęsis“, – sakė vienas diplomatas, baigiantis deryboms apibūdindamas tikėtiną eigą. Kad ir ką sutars ministrai, jų sprendimas bus pateiktas ES lyderiams, kurie vėliau šį mėnesį taip pat surengs vaizdo konferenciją.

Be to, diskutuojama apie Europos investicijų banko (EIB) skolinimo paslaugas nukentėjusioms mažoms ir vidutinio dydžio kompanijoms, taip pat apie garantinį fondą tam tikroms šalių nedarbo schemoms, kurį tvarkytų Europos Komisija.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2020 04 08 13:27
Spausdinti