Meniu
Prenumerata

šeštadienis, rugsėjo 25 d.


Dūmos rinkimų išvakarėse – Europarlamento „dovana“ V. Putino režimui: pasisakymai nustebino net A. Kubilių
Evaldas Labanauskas, specialiai iš Strasbūro
Scanpix
Vladimiras Putinas.

Prieš šį savaitgalį įvyksiančius Rusijos Dūmos rinkimus Europos Parlamentas (EP) parengė pranešimą dėl rekomendacijų dėl ES ir Rusijos santykių, kuriame palikus nuošalyje politinį korektiškumą negailima griežtų Kremliaus veiksmų vertinimų. Be kita ko, Vladimiro Putino režimas įvardijamas „stagnuojančia autoritarine kleptokratija“, apsupta oligarchų.

„Man tai šioks toks pozityvus nustebimas. (...) Kai kur tie terminai atsirado kitiems kolegoms siūlant“, – IQ paaiškino griežtas formuluotes pagrindinis pranešėjas „Dėl Europos Parlamento rekomendacijos Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl ES ir Rusijos politinių santykių krypties“ Andrius Kubilius (Europos liaudies partija).

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono bendražygis ir ilgai žurnalistu Rusijoje dirbęs Bernardas Guetta, kuris priklauso „Renew Europe“ frakcijai, irgi palaiko EP pranešimą dėl rekomendacijų. Jis tikino, kad užtenka slėptis už politinių mandagybių, ir tai ne pirmas kartas, kai Europarlamentas nevynioja žodžių į vatą.

„Visų pirma, mes turime pasakyti tiesą apie V. Putino režimą. Antra, mes turime elgtis skirtingai su V. Putino režimu ir Rusijos žmonėmis. Su rusų tauta mes norime palaikyti gerus ir artimus santykius, nes mus sieja ateitis ir mes esame ta pati civilizacija bei kontinentas. Tai labai svarbu, – IQ kalbėjo europarlamentaras. – Galiausiai mes nemanome, bent aš nemanau, kad mes turėtume žvelgti į Rusijos žmones kaip į V. Putino režimo rėmėjus. Liko kelios dienos iki Dūmos rinkimų, ir mes matome, kad labai maža dalis Rusijos gyventojų remia V. Putino partiją „Vieningoji Rusija“. Rusijos visuomenė tampa vis labiau pliuralistinė ir nori europinių vertybių.“

Pranešėjas A. Kubilius šiek tiek plačiau papasakojo daugiau nei 30 puslapių EP rekomendaciją. Dokumente ne tik griežtai konstatuojama dabartinė padėtis, bet ir bandoma nustatyti ateities santykių rėmus.

„Pagrindinė žinia yra tai, kad mes pirmą kartą tokiame EP dokumente įvardijome mūsų bendrą viziją: esame įsitikinę, jog Rusija, kaip ir Ukraina ar dabar kovojanti Baltarusija, tikrai gali tapti demokratija, – kalbėjo EP narys. – Mes keliame klausimą, kaip turi elgtis ES, kokios politikos turi laikytis ES, kad padėtų Rusijos žmonėms pasiekti šias permainas.“

Pasak jo, pasinaudota ir ES diplomatijos vadovo Josepo Borrellio pavasarį pateikta ataskaita „Dėl ES ir Rusijos santykių – atsikirsti, sulaikyti ir įsitraukti“.

„Mes išvardijome tris kryptis, ką ES galėtų padaryti, paraleliai bandydami naudoti ir J. Borrellio žodyną, bet jam suteikdami gilesnę, šiek tiek kitokią prasmę. „Atsikirsti“ – mes kalbame apie tai, kad V. Putino režimas, besielgdamas agresyviai tiek išorėje, tiek viduje, turi iš Vakarų sulaukti griežto atsako (įvairios sankcijos ir pan. ). Dėl sulaikymo – kaip sulaikyti V. Putino pastangas įtakoti Vakarus tiek propaganda, dezinformacija, tiek nešvariais pinigais. Mūsų pagrindinė tezė yra ta, kad Vakarai, norėdami padėti Rusijos visuomenei siekti permainų ir įveikti Kremliaus režimą, visų pirma patys turi būti švarūs nuo Kremliaus įtakų. Trečiasis – įsitraukimas arba dialogo skyrius. Mes sakome, kad su Kremliumi galima turėti pasirinktinį dialogą atskirose srityse (pvz., branduolinės ginkluotės ribojimai).

Kartu iškeliame dvi pagrindines idėjas: norėdama padėti Rusijos visuomenei siekti permainų, Europa turi parodyti kuo daugiau gerų pavyzdžių per ES paramą Rusijos kaimynams – Ukrainai, Moldovai, Gruzijai, gal ateis laikas demokratinei Baltarusijai. Tai būtų įkvėpimas Rusijos visuomenei, – aiškino A. Kubilius. – Antrasis dalykas, kurį bandome pabrėžti, – ES turi parengti strategiją ir viešai skelbti, diskutuoti, kaip turėtų atrodyti ES ir demokratinės Rusijos santykiai, kai Rusija grįš į demokratinį kelią, t. y. ką tokiai Rusijai tuomet siūlys ES? Kalbame apie tokius konkrečius instrumentus kaip bevizis režimas, laisva prekyba, partnerystė dėl modernizacijos. Paprastai tariant, tai parodytų, ko jie netenka dabar, kai juos valdo autoritarinis režimas.“

Asmeninis archyvas
Bernardas Guetta.

Strasbūre vykstančioje Europarlamento plenarinėje sesijoje diskusija dėl rekomendacijų įvyko antradienį, o trečiadienį numatomas balsavimas dėl jų.

„Vienas dalykas yra Kremliaus režimas, kitas – Rusijos žmonės, ir mes turime būti su Rusijos žmonėmis. Turime remti Rusijos politinę visuomenę“, – antradienį sesijoje kalbėjo ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis, gyręs EP rekomendacijas.

Galutiniai balsavimo rezultatai paaiškės tik ketvirtadienį. Vis dėlto tiek A. Kubilius, tiek B. Guetta įsitikinę, kad šis dokumentas bus patvirtintas, nes didžioji dauguma EP Užsienio reikalų (AFET) komiteto narių jau anksčiau jam pritarė už tai.

„Aš tikiuosi, kad plenarinėje bus pritarta. Svarbesni debatai nei pats balsavimas. Dar kelios pataisos yra, bet dažniausiai, kai AFET komitetas pritaria, tikėtina, ir plenarinėje sesijoje bus pritarta“, – teigė europarlamentaras iš Lietuvos.

Pasak B. Guettos, beveik visos EP politinės grupės pritarė rekomendacijoms, išskyrus radikalią dešinę ir radikalią kairę.

Tarkime, ispanas Manu Pineda (kairioji „The Left“ frakcija) paragino ne tik siekti dialogo ar įgyvendinti bendrus su Rusija energetinius projektus, tokius kaip „Nord Stream 2“, bet ir „skubiai išvesti NATO pajėgas iš Europos“.

„Tai nėra rimtas ir patikimas dokumentas. Jis yra persunktas ksenofobijos, daug pateiktos informacijos yra klaidinga. Mes apsupome Rusiją NATO bazėmis ir ją vadiname agresore. (...) Vieninteliai naudos gavėjai yra tie, kurie pelnosi iš tokios situacijos. (...) Mes atmesime visą šį pranešimą“, – kaip iš marksistinio vadovėlio diskusijose EP antradienį liejosi kita „The Left“ atstovė Clare Daly iš Airijos.

2021 09 15 12:21
Spausdinti