Meniu
Prenumerata

trečiadienis, balandžio 21 d.


KIRGIZIJA
Demokratiškiausioje Centrinės Azijos valstybėje po prezidento rinkimų baiminamasi autokratijos
BNS
Scanpix
Z. žarapovas su žmona Aigul rinkimų apylinkėje.

Kirgizijoje sekmadienį vyksta prezidento rinkimai, kuriuose pergalė prognozuojama Sadyrui Žaparovui, paleistam iš kalėjimo per ginčijamų rinkimų išprovokuotą politinę suirutę.

S. Žaparovo kelias nuo kalėjimo iki pirmaujančio kandidato į prezidentus yra dramatiškų politinės sėkmės pokyčių pavyzdys šioje Centrinės Azijos šalyje, kuri yra labiau nenuspėjama ir pliuralistinė nei autoritarinės kaimynės.

Spalio 15-ąją Kirgizijos prezidentas Soronbajus Žejenbekovas paskelbė atsistatydinantis, kad šalyje būtų išvengta kraujo praliejimo, šią valstybę apėmus chaosui po spalio 4-ąją įvykusių ginčijamų parlamento rinkimų, kurių rezultatai buvo anuliuoti dėl numanomų klastojimų.

Tai buvo trečias kartas nuo nepriklausomybės paskelbimo 1991-aisiais, kai Kirgizijos valstybės vadovas atsisakė posto dėl gatvių protestų.

Per vėliausius neramumus protestuotojai išlaisvino buvusį įstatymų leidėją S. Žaparovą, įkalintą 2018 metais dėl kaltinimų įkaito pagrobimu. Vėliau nacionalistinių pažiūrų politikas tapo šalies ministru pirmininku, o atsistatydinus S. Žejenbekovui – perėmė jo įgaliojimus.

Tačiau 52-ejų S. Žaparovo kritikai baiminasi, kad jo pergalė sekmadienio rinkimuose Kirgiziją gali nukreipti link autoritarinės valdžios, dominuojančios posovietiniame Centrinės Azijos regione.

Rinkimų apylinkės atsidarė 8 val. vietos (4 val. Lietuvos) laiku, tvyrant šaltiems orams. Pirmųjų rezultatų tikimasi sulaukti iškart po to, kai 20 val. vietos (16 val. Lietuvos) laiku užsidarys balsavimo apylinkės.

Balso teisę turi daugiau kaip 3,5 mln. žmonių.

Sostinėje Biškeke daugelis rinkėjų teigė ketinantys atiduoti savo balsus už S. Žaparovą.

„Jis pažadėjo padidinti algas, pensijas“, – kalbėjo 69 metų Vera Pavlova, kuri pripažino, kad beveik nieko nežino apie kitus 16 kandidatų į prezidentus. „Niekur nemačiau jų plakatų. Tik Žaparovo“, – teigė ji.

Be to, kirgizai sekmadienį renkasi tarp parlamentinės ir prezidentinės valdymo formų, o S. Žaparovas pasisako už didesnes galias postui, kurio siekia.

Nusikaltimai, korupcija 

S. Žaparovas pasiskelbė bekompromisiu organizuoto nusikalstamumo ir sisteminės korupcijos priešininku. Jis griežtai atmetė kai kurių kritikų spėliones, kad už jo iškilimo į valdžią slypi nusikalstami tinklai. Tačiau per paskutinį S. Žaparovo kampanijos renginį penktadienį Biškeke jo tonas buvo vienijantis.

„Susiburkime... elkimės vieni su kitais supratingai ir pagarbiai. Mes esame viena šalis, viena tauta“, – sakė jis kelių tūkstančių žmonių miniai.

Koronaviruso pandemijai sukrėtus ekonomiką, kitas Kirgizijos lyderis greičiausiai bus dar labiau priklausomas nuo sąjungininkių – Rusijos, kur uždarbiauti vyksta šimtai tūkstančių kirgizų, ir kaimyninės ekonomikos milžinės Kinijos – geranoriškumo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ankstesnės Kirgizijos vyriausybės nuvertimą neseniai pavadino „nelaime“. Metų pabaigos spaudos konferencijoje V. Putinas kirgizų politikus barė už mėginimus mėgdžioti Vakarų demokratijas.

Kinų ambasadorius praėjusiais metais kelis kartus susitiko su Kirgizijos pareigūnais, kad aptartų Kinijos verslo apsaugą. Kai kurie iš tų verslų buvo užpulti per neramumus spalį.

Vienodos sąlygos?

Kalnuotos Kirgizijos rinkimai yra konkurencingesni nei kaimynių Centrinėje Azijoje, tačiau juose retai užtikrinamos vienodos sąlygos kandidatams.

Krizę, kuri leido S. Žaparovui pernakt reabilituotis ir iškilti į valdžią, išprovokavo balsų pirkimo kampanijos partijų, artimų buvusiam prezidentui S. Žejenbekovui, naudai.

Nors, laikydamasis Konstitucijos, S. Žaparovas atsisakė savo postų, kad galėtų dalyvauti sekmadienio rinkimuose, jo varžovai skundžiasi, kad jo kampanijai atnešė naudos valstybės ištekliai, jo sąjungininkams užimant aukščiausius postus.

Talantas Mamytovas, parlamento pirmininku išrinktas S. Žaparovo sąjungininkas, pagal Konstituciją perėmęs prezidento įgaliojimus ir eisiantis šias pareigas visą rinkimų laikotarpį, sekmadienį atidavė savo balsą Biškeke, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas.

Penktadienį nacionalinis saugumo komitetas, vadovaujamas kito S. Žaparovo sąjungininko, pranešė tiriantis „tam tikrus kandidatus į prezidentus ir jų šalininkus“, kurie planuoja neramumus po balsavimo, tačiau kandidatų neįvardijo.

77-erių pensininkas Bekdžolas Nurmatovas kaltino S. Žaparovą praėjusiais metais „panardinus žmones į chaosą“. Rinkėjas iš Ošo regiono taip pat skundėsi, kad S. Žaparovo kampanija naudoja „administracinius išteklius“, kad laimėtų balsų jo gimtajame regione, ir kaltino jį „slepiantis nuo žmonių“.

B. Nurmatovas pabrėžė, kad S. Žaparovas neatvyko į kandidatų televizijos debatus. Pensininkas sakė, kad balsuos už Adachaną Madumarovą, taip pat kilusį iš Ošo regiono.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2021 01 10 11:19
Spausdinti