ScanpixFlamandų liberalų lyderis Alexanderas De Croo praėjus metams ir keturiems mėnesiams po aiškaus laimėtojo neiškėlusių Belgijos rinkimų taps premjeru ir vadovaus septynių partijų koalicinei vyriausybei, pranešta trečiadienį.
A. De Croo varžovas, prancūzakalbių socialistas Paulis Magnette'as patvirtino, kad partijos 44 metų finansų ministrą išrinko premjeru. Jį ketvirtadienį prisaikdins Belgijos karalius.
Pasirinkdama flamandų liberalų lyderį savo vadovu būsimoji vyriausybė tikisi sukurti atsvarą parlamento pagrindą sudarančioms daugiausia prancūzakalbių partijoms tuo metu, kai pagrindinės olandiškai kalbančios grupės lieka opozicijoje.
„Mes metėme monetą, ir ji nulėmė Alexandrą, ir tai puikus pasirinkimas“, – pajuokavo P. Magnette'as po derybų surengtos spaudos konferencijos pabaigoje.
Belgija neturėjo valdančiosios daugumos metus ir devynis mėnesius – nuo tada, kai atsistatydino Charles'o Michelio vyriausybė. Prieš 493 dienas įvykę rinkimai neišsprendė krizės.
Iki trečiadienio paryčių posėdžiavę septynių partijų lyderiai susitarė dėl vyriausybės programos ir ministrų kabineto sudėties, kuri bus pristatyta karaliui Philippe'ui.
A. De Croo pakeis prancūzakalbę liberalų lyderę Sophie Wilmes, laikinai ėjusią vyriausybės vadovės pareigas koronaviruso pandemijos metu, tačiau niekada neturėjusią parlamento daugumos palaikymo.
Naujojoje koalicijoje dalyvaus dvi socialistų partijos – viena prancūzakalbė, kita flamandų – dvi liberalų partijos ir dvi žaliųjų grupės.
Prie jų taip pat prisijungs flamandų Krikščionių demokratų partija (CD&V), tačiau didesnioji Flamandų nacionalistų partija N-VA, dirbusi vyriausybėje 2014–2018 metais, koalicijoje nedalyvaus.
Belgijos Atstovų Rūmai turėtų susirinkti ketvirtadienį naujos vyriausybės patvirtinimui.
Nuo 2018 metų gruodžio, kai Ch. Michelis prarado partijos N-VA paramą dėl to, kad pritarė Jungtinių Tautų migracijos paktui, Belgiją valdė mažumos koalicija.
2019 metų gegužę įvykusiuose parlamento rinkimuose gerai pasirodė įvairios žaliųjų ir kraštutinės grupės. Tai dar labiau suskaldė šalies politinį žemėlapį ir apsunkino tradicinių partijų galimybes užsitikrinti daugumos palaikymą parlamente.
Belgija ir anksčiau yra ilgai gyvenusi be veikiančios vyriausybės: 2010–2011 metais belgų vyriausybės nepavyko suformuoti net 541 dieną.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
