Meniu
Prenumerata

pirmadienis, sausio 18 d.


„NORD STREAM 2“
Baltijos jūroje atnaujintos „Nord Stream 2“ dujotiekio statybos
BNS
Scanpix
Paruošti „Nord Stream 2“ vamzdžiai viename Vokietijos uostų.

Baltijos jūroje penktadienį atnaujintas kontroversiško dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimas iš Rusijos į Vokietiją, nepaisant Jungtinių Valstijų prieštaravimų, pranešė projekto vadovai.

10 mlrd. eurų vertės dujotiekio statybos buvo sustabdytos beveik metams dėl JAV sankcijų, kurias praėjusių metų pabaigoje patvirtino JAV prezidentas Donaldas Trampas. Šios baudžiamosios priemonės numato turto įšaldymą ir draudimą išduoti vizas darbuose dalyvaujančioms bendrovėms ir jų darbuotojams.

D. Trumpo administracija ne kartą kritikavo Vokietiją ir kitas Europos valstybes dėl priklausomybės nuo Rusijos tiekiamų energijos išteklių, o pats amerikiečių prezidentas didžiausią Europos ekonomiką pavadino „Rusijos įkaite“.

Tačiau penktadienį Vokietijos vandens kelių ir laivybos valdymo tarnyba perspėjo jūrininkus apie paskutinių kelių kilometrų dujotiekio tiesimo darbų atnaujinimą.

Institucija patarė vengti tos akvatorijos „apytiksliai iki 2020 metų gruodžio 11 dienos“, taip pat atkreipė dėmesį, jog „planuojamų vamzdžių vietoje neleidžiama nuleisti inkaro arba žvejoti“.

Patvirtindami statybų atnaujinimą, „Nord Stream 2“ projekto vadovai savo pareiškime nurodė, kad „vamzdžių tiesimo laivas „Fortuna“ nuties 2,6 km dujotiekio atkarpą Vokietijos išskirtinėje ekonominėje zonoje mažiau nei 30 metrų gylyje“.

„Nord Stream 2“ projekte dalyvaujančiam tarptautiniam konsorciumui priklauso ne tik daugumą akcijų turinti Rusijos dujų milžinė „Gazprom“, bet ir stambios Europos bendrovės, tokios kaip Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“ grupės, britų ir olandų milžinė „Shell“, Prancūzijos „Engie“ ir Austrijos OMV.

Nuskambėjus žiniai apie darbų atnaujinimą, „Gazprom“ akcijos Maskvos vertybinių popierių biržoje pabrango 3,5 procento.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel tvirtai teberemia projektą, nepaisydama griežtos kritikos savo šalyje ir už jos ribų.

Be Jungtinių Valstijų, dujotiekiui įnirtingai priešinasi tokios Europos valstybės kaip Lenkija, Ukraina ir Baltijos šalys, nuogąstaudamos, kad žemynas gali tapti labiau priklausomas nuo rusiškų dujų tiekimo ir kad Maskva galėtų tuo pasinaudoti politiniam spaudimui daryti. 

Anksčiau šiais metais, kai buvo apnuodytas Rusijos opozicionierius Aleksejus Navalnas, spėliota, kad Berlynas gali pasitraukti iš sandorio su Maskva.

Tačiau po tos atakos paskelbtos sankcijos kol kas nepaveikė „Nord Stream 2“ projekto.

A. Navalnas buvo gydomas Berlyno ligoninėje, o Vokietijos valdžia priėjo išvadą, kad jis buvo apnuodytas Sovietų Sąjungoje sukurta nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. Po to incidento Berlyno ir Maskvos santykiai smarkiai pašlijo.

Dujotiekis „Nord Stream 1“, nutiestas panašiu maršrutu kaip ir „Nord Stream 2“, buvo atidarytas 2011 metais.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2020 12 11 19:08
Spausdinti