Meniu
Prenumerata

antradienis, rugpjūčio 11 d.
KORONAVIRUSAS
Balkanuose kyla susirūpinimas augant koronaviruso atvejų skaičiui
BNS
Unsplash

Nors kol kas skaičiai nedideli, Balkanuose, kurie yra tarp skurdžiausių regionų Europoje ir turi silpną medicinos infrastruktūrą, nerimaujama dėl naujojo koronaviruso atvejų daugėjimo.

Kelios Europos šalys įvedė suvaržymų Balkanams, tokių kaip dviejų savaičių karantinas iš Bulgarijos ir Rumunijos atvykstantiems žmonėms ar neigiamų koronaviruso testo rezultatų pateikimas atvykus.

Serbijoje padėtis šiuo metu blogesnė nei balandį, per nacionalinį transliuotoją RTS sakė epidemiologas Predragas Konas. Ypač didelį nerimą kelia situacija Belgrade, kur sveikatos apsaugos sistema jau pasiekė galimybių ribą.

P. Konas, dirbantis nacionalinėje kovos su koronaviruso pandemija komandoje, penktadienį paskelbė rekordinį per parą užregistruotų mirčių skaičių – 18.

Demonstrantai kas vakarą gatvėse protestuoja prieš tai, ką vadina prastu administracijos darbu sprendžiant šią krizę.

Gretimame Kosove susirūpinimas taip pat auga.

Sveikatos apsaugos sektoriaus profesinių sąjungų vadovas Blerimas Syla perspėjo, kad Kosovas gali tapti Balkanų Uhanu. Jis turėjo galvoje Kinijos Uhano regioną, kurį labiausiai paveikė virusas.

Jei taip nutiktų, pasak jo, Kosovo sveikatos apsaugos sistema, jau ir taip patirianti didžiulį spaudimą, žlugtų. Daug žmonių Kosove ieško galimybių gydytis šalyse kaimynėse.

Europos Sąjungos narėje Kroatijoje mikrobiologas Gordanas Laucas, dirbantis vyriausybei patarinėjančioje mokslininkų komandoje, sakė, kad situacija „nėra bloga“, bet pabrėžė, kad įsibėgėjant turizmo sezonui užsikrėtimo atvejų daugėja.

Trapi sveikatos apsaugos sistema 

Kol kas Balkanai išvengė itin didelio pandemijos poveikio; regione registruota beveik 3,5 tūkst. mirties atvejų.

Penktadienį Kosove registruotų aštuonių mirties atvejų, šimtų Bosnijoje ir Rumunijoje pastarosiomis dienomis nustatytų užsikrėtimo atvejų dar nepakanka aliarmui tarptautinėje bendrijoje sukelti.

Tačiau Albanija, Bosnija, Bulgarija, Kosovas ir Rumunija pastarąją savaitę užregistravo rekordinius COVID-19 skaičius, kalbant apie mirties ir užsikrėtimo atvejus per parą.

Kaip liepos 10-ąją rodė naujienų agentūros AFP kaupiami duomenys, šiose šalyse užregistruota 15 proc. iš tą dieną Europoje nustatytų atvejų, nors jose gyvenančių žmonių skaičius sudaro tik 7 proc. Europos populiacijos.

Sveikatos apsaugos tarnybos šiose šalyse neturi pajėgumų susidoroti su tokia viruso banga, kokia pavasarį buvo apėmusi dalį Vakarų Europos.

Kaip nurodo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Italijoje vidutiniškai tenka 4,1 gydytojo tūkstančiui gyventojų, o Albanijoje – tik 1,2 gydytojo – tai mažiausias skaičius Europoje.

Bosnijoje ir Hercegovinoje šis skaičius yra 2, Rumunijoje – 2,2. B. Syla sakė, kad Kosovui trūksta 5,5 tūkst. sveikatos apsaugos profesionalų.

Belgrado gatvėse demonstrantas Petaras Ddžiuričius tapo augančio pykčio veidu, kai prieš kameras šaukė, jog jo tėvas mirė todėl, kad nebuvo respiratoriaus jam gelbėti.

Albanijos, kur kol kas užregistruota beveik 100 mirties atvejų, pareigūnai tvirtina, kad padėtis yra valdoma.

Tačiau užkrečiamųjų ligų ligoninės Tiranoje direktorė Najada Como piliečiams pasakė, jog jie turi suprasti, kad „sprendimas yra ne gydymas ligoninėje, kur darome neįmanomus dalykus, kad pasirūpintume rimtais ligoniais“.

Priešinimasis karantinui

Pasipiktinimas valdančiąja klase ir chronišku regiono politiniu nestabilumu nepadeda spręsti padėties.

Kosove ir Šiaurės Makedonijoje su krize grumiasi netvirtos administracijos. Šiaurės Makedonijoje miršta daugiausiai žmonių regione: užregistruoti 176 mirties atvejai milijonui gyventojų.

Trečiadienį Šiaurės Makedonijoje vyks rinkimai naujai vyriausybei suformuoti. Tuo metu Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius moka kainą už pareiškimą, kad šalis įveikė koronavirusą, paskelbtą likus kelioms dienoms iki birželio 21-osios parlamento rinkimų, kuriuos laimėjo jo partija.

Praėjusios savaitės pradžioje paskelbęs apie karantino sugrąžinimą, jis buvo priverstas nusileisti, kai kilo pikti ir kartais smurtiniai protestai gatvėse.

Daugelis stebėtojų mano, kad Balkanai per greitai atšaukė karantino priemones.

Serbijoje buvo vėl atidaryti barai ir naktiniai klubai, tarsi pavojus jau būtų praėjęs. Kai kurie žmonės net nebuvo atsisakę rankos paspaudimų.

Šiaurės Makedonijoje, kur dominuoja krikščionys ortodoksai, tikintieji laikėsi Velykų tradicijos dalytis bendru komunijos šaukštu.

Bulgarijos sveikatos apsaugos ministerija sekmadienį leido vėl atidaryti naktinius klubus ir diskotekas, kurie dėl užsikrėtimo atvejų padaugėjimo buvo uždaryti vos tris dienas.

„Pagarbos socialinio atstumo taisyklėms trūkumas didele dalimi sudarė sąlygas plisti virusui, kuris reiškiasi agresyviau“, – sakė epidemiologė Eugena Tomini iš Albanijos visuomenės sveikatos instituto.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2020 07 13 17:29
Spausdinti