Meniu
Prenumerata

penktadienis, spalio 23 d.
IRANAS IR KALNŲ KARABACHAS
Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas tampa vis aštresniu akmenuku Irano bate
IQ
Scanpix
A. Khamenei

Azerbaidžano ir Armėnijos konfliktas pamažu pritraukia vis daugiau valstybių dėmesio. Turkijai ir Rusijai atvirai pasirinkus puses, Iranas pasisiūlė būti konflikto mediatoriumi, tačiau didžioji šiitų valstybė nėra nešališka.

Iranas iš tiesų yra pernelyg suinteresuotas tolesne įvykių eiga, kad galėtų ramiai stebėti, kaip pasienyje kovoja kaimynai, rašo portalas DW. Dar praėjusią savaitę paklydusi raketa iš konflikto zonos  nusileido viename Irano kaime. Tačiau pavienės atsitiktinės raketos nėra didžiausias Irano galvos skausmas.

Šalyje gyvena apie 100 tūkst. armėnų – tai didžiausia krikščionių diaspora šioje musulmonų valstybėje. Tačiau kur kas didesnę grėsmę kelia šiitai azerai, kurių Irane skaičiuojama nuo 15 iki 20 mln. – daugiau, nei pačiame Azerbaidžane. Iš viso 84 mln. gyventojų turinčiam Iranui toks skaičius – gana ryškus.

Ši azerų arba azerų šaknų turinčių iraniečių mažuma daugiausia telkiasi Zandžano, Ardabilo ir Šiaurės Azerbaidžano regionuose šalies šiaurėje, kur Iranas su Azerbaidžanu dalinasi beveik 650 km sieną. Praėjusią savaitę dešimtys azerų išėjo į Tabrizo gatves protestuoti ir išreikšti palaikymą Azerbaidžano pajėgoms. Jų šūkis buvo „Mirtis Armėnijai“, ir, kaip praneša šalies žiniasklaida, protestuotojus malšinti teko Irano armijai.

Iranas šiuo klausimu ir pats atrodo nemažai susiskaldęs. Neabejotina, kad Iranas nenori galimo konflikto persikėlimo per sieną ir galimo scenarijaus pasikartojimo.

Tačiau oficialiai valstybė remia Azerbaidžaną ir sutinka, kad Kalnų Karabachas yra teisėtai Azerbaidžanui priklausanti teritorija. Irano lyderis ajatola Ali Khamenei pats turi azerų šaknų. Artimiausi ajatolos žmonės, užimantys aukštus politikų postus, atvirai remia Azerbaidžaną, o Khamenei atstovas Azerbaidžane Ali Akbaras Ajagnejadas pareiškė, kad pats stos kovoti petys į petį su azerbaidžaniečiais prieš armėnus.

Išlošti laiko

Irano ir Azerbaidžano istorija glaudžiai susijusi – pastarasis ilgą laiką buvo Persijos imperijos sudėtyje – tačiau po SSRS žlugimo Teheranas nustojo pasitikėti Baku, bijodamas, kad šis nuspręs prisijungti šiaurinius regionus.

Be to, Azerbaidžanas bendradarbiauja su dviem Irano priešininkais – JAV ir Izraeliu. Iranas ne kartą minėjo, kad Azerbaidžanas tyčia kelia neramumus už sienos, bandydamas įsiteikti JAV.

Negana to, Iranas netvirtai balansuoja santykiuose su Rusija ir Turkija, kurios palaiko  atitinkamai Armėniją ir Azerbaidžaną. Nors Teheranas yra Maskvos sąjungininkas Sirijoje, Ankara yra pagrindinė regiono partnerė priešinantis Izraeliui. Beje, būtent iš Izraelio Azerbaidžanas perka dronus – vieną jų Iranas savo teritorijoje numušė rugsėjo pabaigoje. 2014 m. šalis apkaltino kaimynę pasiuntus vieną jų virš branduolinio kuro sodrinimo įrenginių Natanze.

Neseniai pasirodžiusi informacija apie galimai į Kalnų Karabacho konfliktą siunčiamus Sirijos karius reiškia ne tik didėjančius neramumus, bet ir išaugusią Turkijos įtaką visai šalia Irano sienų.

Priešiškumui yra ir ekonominių priežasčių. 2005 m. nutiestas dujotiekis tarp Baku ir Turkijos uosto Ceyhano konkuruoja su Irano tiekiama nafta. Dujos iš Azerbaidžano pasiekia ir toliau esančią Europą. Tai reiškia, kad net ir be JAV sankcijų Iranui darosi sunkiau prekiauti savo ištekliais.

Todėl Irano kaip mediatoriaus vaidmuo Arcacho regiono konflikte ima atrodyti tik kaip būdas išlošti laiko, belaukiant, kol abi šalys pačios kaip nors išspręs tarpusavio problemas. Kitu atveju Iranui tektų palaikyti vieną ar kitą konflikto pusę, o tai bet kuriuo atveju neparanku.

2020 10 14 06:00
Spausdinti