Meniu
Prenumerata

šeštadienis, liepos 11 d.
KINIJA IR JAV
Ar Kinija išnaudoja COVID-19 didindama savo Pietų Kinijos jūros ambicijas?
IQ
Scanpix
Kinijos jūrų laivyno kariai

Kai visas pasaulis kovoja su koronaviruso pandemija, Kinija ėmė toliau plėsti savo karinius pajėgumus Pietų Kinijos jūroje. Tačiau JAV, Australija ir Vietnamas tai matydami tikrai nesėdi nieko neveikdami.

Portalo DW žiniomis, per pastaruosius mėnesius, kai visas Ramiojo vandenyno regionas buvo užsiėmęs koronavirusu, pora šaltinių pranešė, kad Kinija sustiprino patruliavimą ir karinio laivyno pratybas ginčijamoje Pietų Kinijos jūros teritorijoje.

Bet šie veiksmai tikrai neprasprūdo pro Vašingtono akis, kuris apkaltino Pekiną „išnaudojant“ kaimyninių valstybių dėl koronaviruso „nukreiptu dėmesiu“.

„Mes raginame Kinijos Liaudies Respubliką ir toliau orientuotis į tarptautines pastangas kovojant su pandemija bei sustoti išnaudoti kitų valstybių silpnumą siekiant neteisėtai sustiprinti savo įtaką Pietų Kinijos jūroje“, – balandžio pradžioje teigė JAV Valstybės departamentas.

Šis pareiškimas vėl buvo iškeltas į dienos šviesą praėjusią savaitę Kinijos parlamento sesijos metu, kur šalis atmetė bet kokius kaltinimus.

„Nėra jokių įrodymų, kad Kinija naudojasi COVID-19 plečiant savo įtaką Pietų Kinijos jūroje“, – teigė Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi.

Wang Yi pabrėžė, kad Kinija sunkiai dirba padedant kaimyninėms valstybėms kovoti prieš virusą ir sukritikavo JAV dėl Kinijos veiksmų „politizacijos“, taip pat „užsienio jėgų kišimosi“ į Honkongo reikalus po to, kai Pekinas pasiūlė šiame autonominiame mieste įvesti naujus saugumo įstatymus.

Ilgalaikė įtampa tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos ir Kinijos prezidento Xi Jinpingo per pastarąsias savaites dar paūmėjo, apkaltinus Pekiną sukūrus pasaulyje šiuo metu siaučiantį koronavirusą.

„Mes pastebėjome, kad kai kurios politinės jėgos JAV laiko dvišalius mūsų valstybių santykius įkaitais ir veda mus visus prie naujojo Šaltojo karo slenksčio“, – žurnalistams teigė Wang Yi, nors ir konkrečiai neįvardijo tų „politinių jėgų“. 

JAV ir Kinijos varžymasis

Kinija, Brunėjus, Vietnamas, Filipinai, Malaizija ir Taivanas turi persidengiančias teritorines pretenzijas Pietų Kinijos jūroje – vienoje svarbiausių prekybinių kelių pasaulyje.

Akivaizdu, kad galingiausia regiono valstybė Kinija ir turi didžiausias teritorines ambicijas. Ji nuo 1940-ųjų žemėlapiuose yra atsirėžusi milžinišką jūros plotą pagal vadinamąją „devynių brūkšnių liniją“. Pagal ją Kinija savinasi Spratlio ir Paraselio salynus, taip pat dešimtis atodangų ir rifų. Dalis šių teritorijų yra agresyviai ginčytinos, labiausiai dėl numanomų naftos ir dujų išteklių.

Pavyzdžiui, Spratlio salas visiškai savomis laiko Kinija, Taivanas ir Vietnamas, o iš dalies – Malaizija ir Filipinai. Paraselio salų grandinę savinasi Vietnamas, Kinija ir Taivanas.

Kai kurie analitikai mano, kad Kinijos teisės į Pietų Kinijos jūros teritorijas pagal vadinamąją „devynių brūkšnių liniją“ turėtų būti laikoma nelegaliomis ir pažeidžiančiomis tarptautinius susitarimus.

Atsakant į augantį Pekino kišimąsi į šios jūros reikalus, paskatino JAV pratęsti savo patruliavimą šioje teritorijoje.

JAV branduolinis lėktuvnešis „USS Theodore Roosevelt“ dėl COVID-19 protrūkio buvo priverstas pasitraukti iš Pietų Kinijos jūros ir prisišvartuoti Guame. Tačiau šiuo metu jis yra užfiksuotas patruliuojantis Filipinų jūroje ir, labai tikėtina, vėl grįš į pradinį misijos tašką.

Ilgus metus JAV vykdo „Navigacijos operacijų laisvės“ strategiją, kuri, Vašingtono manymu, leidžia apsaugoti komercinę laivybą nuo potencialių grėsmių ir galimo spaudimo iš Kinijos mažesnėms savo kaimynėms kaip Malaizija ar Taivanas.

Balandį kinų laivas galimai taranavo ir nuskandino vietnamiečių žvejybinį laivą, sukėlusį diplomatinį kivirčą tarp šių valstybių. Prie Vietnamo išreikšto pasmerkimo prisijungė ir Filipinai. Tada Kinija paskelbė du jūroje esančius salynus savo administraciniais rajonais, dėl to Vietnamo užsienio reikalų ministerija apkaltino Pekiną jų šalies suverenumo pažeidimu. 

„Viskas kaip anksčiau“

Net nepaisant D. Trumpo administracijos kaltinimų, egzistuoja tam tikri nesutarimai, ar Kinija iš tiesų agresyvėja savo veiksmų atžvilgiu, ar tai tiesiog yra ilgesnės Pekino strategijos dalis.

„Nesutinku su D. Trumpo administracijos pareigūnais, kad Kinija tapo agresyvesnė Pietų Kinijos jūroje naudodamasi COVID-19 pandemija, – teigė Australijos Naujojo Pietų Velso universiteto profesorius emeritas Carlas Thayeris. – Jei sulyginsime šiuos metus su praėjusiais, pamatytume, kad Kinija vykdo viską kaip anksčiau.“

Pasak C. Thayerio, Kinijos agresyvūs veiksmai Pietų Kinijos jūroje atspindi jos norus nebūti vaizduojama silpna tarp savo piliečių ir užsienio visuomenės. Ji taip pat privalo atsakyti į, jų požiūriu, grėsmes suverenumui, pavyzdžiui, JAV laivyno patruliavimą ir Vietnamo ar Malaizijos naftos išteklių paieškas.

JAV karinio jūrų koledžo profesorius Peteris Duttonas taip pat sutinka, kad pastarieji Kinijos veiksmai yra ne eskalacijos, bet greičiau reakcijos į politinę situaciją regione. Prie to prisidėjo ir praėjusią savaitę įvykę Taivano prezidento rinkimai, kuriuos antrą kartą laimėjo Tsai Ing-wen, bei vis stiprėjantis Vašingtono palaikymas šiai valstybei. Taivano vadovė paragino sukurti nepriklausomą šalies identitetą, nors Kinija vis dar laikosi požiūrio, kad ši valstybė tėra atitrūkusi provincija.

„Manyčiau, kad labai daug ką mes matome aplinkui, gali prisidėti ir prie veiksmų Pietų Kinijos jūroje, – teigė P. Duttonas. – Didesnė galios dinamika regione iš Kinijos perspektyvos dar vis yra stipriai susijusi su jos galios dinamika Taivano atžvilgiu.“

JAV sąjungininkai įsitraukė į „žodžių karą“

Australija taip pat įsitraukė į JAV ir Kinijos ginčą, palaikydama Vašingtono norus ištirti Kinijos vaidmenį per koronaviruso protrūkį ir Pasaulio sveikatos organizacijos atsaką į pandemiją. Atsakydama Kinija įvedė 80 proc. apynių importo muitus iš Australijos. Kiek anksčiau balandį australai taip pat prisijungė prie JAV karinių pratybų Pietų Kinijos jūroje.

Auganti įtampa tarp Kanberos ir Pekino ilgą laiką neramino Australijos politikų, nes valstybės ekonomika yra labai priklausoma nuo kinų vartotojų ir galimybės laisvai plukdyti savo prekes regione.

„Išaugusi Kinijos diplomatinė įtaka, ekonominė reikšmė ir karinė galia Indijos ir Ramiojo vandenyno regione bei Pietų Kinijos jūroje kelia rimtą susirūpinimą, ypač nkai Kinija yra svarbi Australijos prekybos partnerė“, – teigė C. Thayeris.

„Egzistuoja tam tikras galios balansas, tarkim, tarp Kinijos ir Taivano ar tarp Kinijos ir Japonijos. Kai tas balansas pasislenka į Kinijos pusę, tai sukelia įtampą, nestabilumą, riziką ir taip toliau, – tvirtino P. Duttonas. – JAV, Japonija, Australija ir kitos šalys yra kiek labiau suinteresuotos stabilizuoti tą galios balansą kiek įmanoma ilgiau, kad užtikrintų regiono stabilumą.“

2020 06 08 05:30
Spausdinti