Meniu
Prenumerata

penktadienis, birželio 5 d.
LENKIJA
A. Szczerbiakas: „Lenkijos prezidento rinkimai – referendumas dėl valdančiosios partijos veiklos“
Kotryna Tamkutė
Aleksas Szczerbiakas.

Lenkijos prezidento rinkimai bus nukelti, įsitikinęs Sasekso universiteto (Didžioji Britanija) profesorius Aleksas Szczerbiakas. IQ apžvalgininkei Kotrynai Tamkutei jis atskleidė, kad vyksta už uždarų kaimynės politikos durų ir kokią įtaką viruso COVID-19 protrūkis daro šalies politikai.

– Metų pradžioje atrodė, kad svarbiausias įvykis Lenkijos politikos padangėje neabejotinai bus gegužės 10 d. turintys įvykti šalies prezidento rinkimai. Kaip atrodo Lenkijos politinis paveikslas, šalyje siaučiant viruso COVID-19 pandemijai?

– Tiesa ta, kad Lenkijos kaip ir viso pasaulio politikos padangę šiuo metu dengia koronaviruso pandemija, bet kokie iki tol svarbūs atrodę klausimai, politinė darbotvarkė yra sustabdyta arba jai skiriama itin mažai dėmesio. 

Kol kas svarbiausi klausimai susiję su kova su pandemija, sveikatos sistemos bei socioekonominiais iššūkiais. Tiesa, tai, ką būtų galima populiariai vadinti politikavimu, niekur nedingo. Politikos užkulisiuose nuolat skaičiuojama, kokių padarinių turės vienas ar kitas sprendimas, kaip tai atsilieps valdančiosios koalicijos ateičiai.

Taigi, politikos paviršiuje vandenį drumsčia koronavirusas ir jos sukelta ekonomikos krizė, tačiau daug dėmesio politikai skiria klausimui dėl prezidento rinkimų datos – kol kas, kaip jūs ir minėjote, jie numatyti gegužės 10 d. 

Tačiau klausimų kelia ne tik tokie praktiniai jų aspektai kaip rinkėjų saugumas, galimybė laikytis saugaus atstumo ir užkirsti kelią viruso COVID-19 sklaidai. Abi politinės pusės – pozicija ir opozicija – vertina, kuris laikas, jų manymu, yra tinkamiausias prezidento rinkimams įgyvendinti. Skaičiuojama, ar geriau, kad jie vyktų numatytu laiku, ar būtų nukelti, svarstoma, ar juos atidėti apskritai įmanoma ir kuriam laikui.

Abi politinės pusės – pozicija ir opozicija – vertina, kuris laikas, jų manymu, yra tinkamiausias prezidento rinkimams įgyvendinti. 

– Kokie klausimai sprendžiami politikos užkulisiuose, kitaip tariant, kokių klausimų naudai yra naudojamasi padėtimi – visuomenės aklumu ir kurtumu viskam, kas nėra susiję su koronavirusu?

– Lenkijos parlamentas vis dar susitinka, jo nariai pakeitė procedūras ir taisykles taip, kad dalyvauti posėdžiuose ir juose balsuoti būtų galima nuotoliniu būdu. 

Jų metu aptariami įvairūs dalykai, tokie kaip abortai, lytinio švietimo programa mokyklose, klausimai dėl Lenkijos žydų nuosavybės teisių atkūrimo ir panašiai. Tačiau, kalbant atvirai, į tai niekas nekreipia dėmesio, visuomenė tuo visai nesidomi. Visa viešoji diskusija sukasi tik apie koronaviruso sukeltą krizę ir jos padarinius. Politikai tai neabejotinai žino ir supranta.

Turint tai galvoje, tikroji politika vyksta už uždarų durų. Vienas dalykas, kuris per visą šį laiką Lenkijoje nepasikeitė, tai politinis pasidalijimas, nulemtas požiūrio į valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ administraciją. Būtent tai turėjo didžiausią įtaką daryti ir prezidento rinkimų kampanijos metu. 

Iki krizės opozicija siekė visus klausimus dėl prieštaringai vertinamų „Teisės ir teisingumo“ darbų peradresuoti dabartiniam šalies vadovui Andrzejui Dudai.

Jei pasaulyje nebūtų kilęs COVID-19 protrūkis su tokiomis pasekmėmis, kokias turime šiandien, prezidento rinkimų kampanija būtų buvusi ne kas kita, o valdančiosios partijos darbų įvertinimas. Kitaip tariant, referendumas dėl jos vyriausybėje praleistų metų. Iki krizės opozicija siekė visus klausimus dėl prieštaringai vertinamų „Teisės ir teisingumo“ darbų peradresuoti dabartiniam šalies vadovui Andrzejui Dudai.  O šis stengėsi pasinaudoti visuomenės palaikymu vyriausybės vykdomoms socialinės politikos programoms.

– Iki numatytų Lenkijos prezidento rinkimų liko visai nedaug. Kai kuriose valstybėse, baiminantis pandemijos, rinkimai buvo nukelti: parlamento rinkimus nukėlė Serbija ir Bolivija, pirminius prezidento rinkimus atidėjo kai kurios JAV valstijos, vietos rinkimai buvo pavėlinti Didžiojoje Britanijoje ir Rumunijoje. Ar Lenkijos prezidento rinkimai gali būti atidėti?

– Aš manau, kad gali, taip greičiausiai ir įvyks. Valdančioji partija „Teisė ir teisingumas“ norėtų, kad rinkimai vyktų, kaip suplanuota, – gegužės 10-ąją, kartu su antruoju turu po dviejų savaičių. Svarbiausias jų argumentas yra siekis išlaikyti politinių institucijų stabilumą krizės metu. Vyriausybė turi ir politinį interesą. Pastaruoju metu buvo galima stebėti augantį visuomenės palaikymą vyriausybei ir prezidentui A. Dudai. Tai, žinoma, visiškai natūrali žmonių reakcija – jausdama išorės grėsmę visuomenė yra linkusi atsiremti į politinius lyderius. O šie iš to pelnosi.

Jei rinkimai įvyktų gegužės mėnesį, valdantieji ir jų remiamas dabartinis prezidentas turi visas galimybes laimėti. Opozicijai šiuo metu yra labai sudėtinga siekti kokios nors įtakos rinkimams, savo naudai pakreipti rinkimų kampaniją. Juk viskas, apie ką kalba žmonės, ką transliuoja žiniasklaida, susiję su tuo, kaip sprendžiama viruso COVID-19 protrūkio sukelta krizė. 

Vyriausybė dabartinį prezidentą pristato kaip integralią valdančiosios stovyklos dalį. Viena vertus, lankydamas ligonines, mokyklas, vertindamas pasiruošimą kovai su koronavirusu, jis atlieka savo pareigas, kita vertus, nuolat yra dėmesio centre.

Opozicijai tokiu metu neįmanoma gauti jokio eterio, tam ji neturi jokių įrankių – visas dėmesys sutelktas į vykdomąją valdžią. Opozicija negali susitikti su žmonėmis gatvėse, draudžiama organizuoti mitingus ir politinius renginius. Dėl šios priežasties opozicija nenori, kad rinkimai vyktų dabar. Ji supranta, kad jos padėtis šiandien nepavydėtina, todėl bando atkreipti visuomenės ir vyriausybės dėmesį į tai, kad rinkimus šiuo metu rengti nesaugu, nėra būdų išlaikyti socialinės distanciją. Reaguodama į tai valdančioji dauguma stumia galimybę rinkimuose balsuoti paštu.

Opozicijai tokiu metu neįmanoma gauti jokio eterio, tam ji neturi jokių įrankių – visas dėmesys sutelktas į vykdomąją valdžią, susitikti su žmonėmis gatvėse, organizuoti mitingus ir politinius renginius draudžiama.

Vyriausybė rinkimų nukelti nenori dar ir dėl to, kad tam šalies teisinėje sistemoje beveik nėra numatyta jokių galimybių. Paskelbusi nepaprastąją padėtį, rinkimus atidėti ji galėtų ne trumpesniam nei 90 dienų laikotarpiui, tačiau vis tiek būtų neaišku, kada jie turėtų būti surengti. Kitu atveju reikėtų keisti šalies konstituciją, kitaip tariant, ieškoti opozicijos paramos, nes parlamente „Teisė ir teisingumas“ neturi tam reikalingos daugumos. Kaip ir palaikymo iš opozicijos.

Atsakymas į klausimą, kodėl manau, kad Lenkijos prezidento rinkimai bus atidėti, slypi šalies politinėje sistemoje. 

Sprendimas, leidžiantis rinkimuose dalyvauti balsuojant paštu, buvo patvirtintas šalies parlamento žemuosiuose rūmuose ir šiuo metu yra svarstomas aukštuosiuose – Senate. Jame sprendimas negali būti užblokuotas, tačiau gal būti vilkinamas. Tai senatoriai neabejotinai darys, nes Senate daugumą turi opozicija. Ilgiausiai tai galima daryti iki rinkimų likus, rodos, penkioms dienoms. Įstatymo pataisoje vyriausybė pasiliko galimybę pratęsti rinkimų pasiruošimui reikalingą laiką, bet tik iki gegužės 17 d. Vadinasi, 38 mln. gyventojų šalyje suorganizuoti rinkimus ji turės vos kelias dienas.

Kitas svarbus aspektas susijęs su pačios valdančiosios stovyklos susitelkimu. Kai įstatymo pataisa po svarstymo Senate sugrįš į Sejmą, palaikyti ją gali ne visi valdančiosios koalicijos nariai. Itin svarbu bus tai, kokią poziciją užims Lenkijos sveikatos apsaugos ministras Łukaszas Szumowskis – šiuo metu itin populiari politinė figūra. Kol kas jis diskusijas dėl prezidento rinkimų vertino labai atsargiai. Jo nuomonė taip pat turėtų lemti, ar prezidento rinkimai galės būti nukelti.

– Kokias opozicijos galimybes matote Lenkijos prezidento rinkimuose? Ar tai tik proga pasireikšti, pabaksnoti į kontroversiškai vertinamus partijos „Teisė ir teisingumas“ priimamus sprendimus, ar reali proga sustiprinti pozicijas?

– Jei rinkimai vyks taip, kaip buvo suplanuota, gegužės mėnesį, opozicijai juos laimėti bus tikrai labai sunku. Ji neturi jokių įrankių imtis realių veiksmų, negali vykdyti masinės rinkimų kampanijos, žmonės į vyriausybę žiūri palankiai, kaip į tuos, kurie stengiasi kaip gali geriausiai. Požiūriui keisti įtakos neturi ir gana didelę įtaką turinti opozicijai paprastai palanki privati žiniasklaida.

Vyriausybė savo populiarumą įgijo per šalies biudžetui itin brangiai atsiėjusias socialinės politikos programas. Jas išlaikyti ateityje gali būti itin sunku.

Jei rinkimai vis dėlto bus atidėti, manau, kad šansų ji turi gana neblogų. Įsivaizduokime, kad rinkimai galėtų vykti vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje. Tai laikas, kai žmonės turėtų pradėti jausti socioekonominius koronaviruso krizės padarinius, galbūt išaugs nedarbas, kai kurie žmonės praras savo verslą ir panašiai. Vyriausybė savo populiarumą įgijo per šalies biudžetui itin brangiai atsiėjusias socialinės politikos programas. Jas išlaikyti ateityje gali būti itin sunku.

Iki rudens opozicija galėtų persigrupuoti. Dabartinė jos kandidatė į prezidento postą Małgorzata Kidawa-Błońska laikoma gana silpna oponente A. Dudai. Tad galbūt rinkimų atidėjimas suteiktų šansą rasti naują lyderį.

– Jei A. Duda būtų perrinktas antrai kadencijai, partijos „Teisė ir teisingumas“ įtaka neabejotinai išaugtų. Ar sutiktumėte su šia mintimi? Kokia apskritai bus šių rinkimų reikšmė?

– Tai labai svarbūs rinkimai, nes vyriausybė neturi prezidento veto atmesti reikalingos daugumos parlamente. Jei opozicija laimės rinkimus, partijai „Teisė ir teisingumas“, net ir esant valdžioje, bus labai sunku įgyvendinti savo programą ir efektyviai valdyti.

Šiuos Lenkijos prezidento rinkimus laikyčiau referendumu dėl valdančiosios daugumos vykdomos politikos. Pastarieji keleri rinkimai šalyje parodė, kad visuomenė yra stipriai pasidalijusi. Štai kodėl praėjusiais metais opozicija atgavo turėtas pozicijas Senate. 

A. Duda yra labai populiarus politikas – dar iki koronaviruso krizės jis buvo pati populiariausia politinė figūra šalyje. Tačiau daug lenkų už jį nebalsuoja vien dėl to, kad jį palaiko partija „Teisė ir teisingumas“, todėl antrajame rinkimų ture rezultatas, skirsiantis abu varžovus, gali būti minimalus.

Svarbiausias klausimas vis tiek lieka toks: kaip, visuomenės nuomone, valdančioji dauguma tvarkosi su COVID-19 sukelta krize. Jei pastangas ji įvertins teigiamai, „Teisei ir teisingumui“ tai išeis į naudą, jei – ne, tai bus galimybė partiją nubausti. Ir A. Duda bus to auka. 

A. Szczerbiakas

2020 04 21 03:43
Spausdinti