Meniu
Prenumerata

trečiadienis, spalio 27 d.


VOKIETIJA IR RUSIJA
A. Merkel vizitą Rusijoje temdys Afganistano klausimas
BNS
Scanpix
A. Merkel.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel, besiruošianti perduoti valdžią būsimai vyriausybei, penktadienį Maskvoje susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, o Afganistano klausimas bus paskutinis jų ilgų ir sudėtingų santykių posūkis.

A. Merkel ir V. Putinas per 16 kanclerės valdymo metų retai matėsi akis į akį, nors per tą laiką buvo iškilę įvairiausių problemų, pradedant įtariamomis kibernetinėmis atakomis ir baigiant konfliktais Ukrainoje ir Sirijoje.

Jos sugrįžimas į Maskvą tikriausiai paskutinio vizito jai esant Vokietijos kanclerės poste sutampa su Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno apnuodijimo metinėmis. Dėl šio incidento dvišaliai santykiai pasiekė naujas žemumas. Berlynas dėl jo kaltina Maskvą, o pastaroji tai neigia.

Dabar, kai A. Merkel ruošiasi pasitraukti iš politikos po rugsėjo 26 dieną Vokietijoje vyksiančių rinkimų, krizė Afganistane gali būti naujausia tema, varanti pleištą tarp dviejų lyderių.

A. Merkel Talibano sugrįžimą į valdžią Afganistane apibūdino kaip „kartų“, tuo metu Rusija laikėsi taikesnio tono.

Maskva siekia užmegzti kontaktą su Talibanu, o diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas „teigiamu signalu“ vadina tai, kad islamistai „deklaruoja ir praktiškai demonstruoja savo pasirengimą gerbti kitų nuomonę“.

Penktadienio kelionė bus 20-asis vizitas į Rusiją A. Merkel, mokančiai rusų kalbą ir užaugusiai už geležinės uždangos buvusioje komunistinėje Rytų Vokietijoje.

Vokietijos vyriausybės atstovas spaudai Steffenas Seibertas sakė, kad „akivaizdžiai“ Maskvoje bus svarstomi Afganistano ir Ukrainos klausimai.

Garantijos dėl Ukrainos

Sekmadienį vokiečių lyderė lankysis Ukrainoje, kur susitiks su šios šalies prezidentu Volodymyru Zelenskiu, tebetvyrant įtampai dėl Rusijos karių telkimo prie abiejų kaimynių sienos anksčiau šiais metais.

Pastangos užtikrinti taiką Ukrainoje buvo vienas iš svarbiausių A. Merkel projektų, ir ji norės išvengti įspūdžio, kad taikos procesas „tapo politiniu zombiu“, naujienų agentūrai AFP sakė Fiodoras Lukjanovas, žurnalo „Russia in Global Affairs“ vyriausiasis redaktorius.

A. Merkel taip pat gali siekti užtikrinti Ukrainai garantijas dėl „Nord Stream 2“ – prieštaringai vertinamo dujotiekio, kuris leis padvigubinti gamtinių dujų tiekimą iš Rusijos į Vokietiją.

Berlynas tvirtina, kad jam reikia papildomų dujų, nes nuspręsta palaipsniui atsisakyti anglių ir branduolinės energijos.

Tačiau šiam projektui aršiai priešinasi JAV ir kelios Europos šalys, teigiančios, kad jis padidins senojo žemyno energetinę priklausomybę nuo Rusijos ir geopolitinę Maskvos įtaką.

Dujotiekis aplenkia Ukrainos dujų infrastruktūrą, o šalis netenka labai reikiamų mokesčių už tranzitą. Kijevas taip pat nuogąstauja, jog nebeliks svarbaus barjero, atgrasančio Rusiją nuo potencialios agresijos regione.

JAV ir Vokietija liepą pasiekė susitarimą dėl „Nord Stream 2“, kuriuo numatoma, kad Rusijai gali būti taikomos sankcijos, jeigu Maskva energetikos sektorių naudos kaip „ginklą“ prieš Ukrainą ar kitas šalis.

A. Navalno byla

S. Seibertas sakė, kad „vis dar neišspręsta“ A. Navalno byla taip pat bus aptariama penktadienio derybų metu. Šis klausimas, anot jo, yra užkrovęs „didelę naštą santykiuose su Rusija“.

Kremliaus kritikas buvo gydomas Berlyno ligoninėje po apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“, kai pernai jis mįslingai susmuko lėktuve, skridusiame tarp dviejų Rusijos miestų, o sausį vos grįžęs į gimtinę atsidūrė už grotų.

Minint A. Navalno apnuodijimo metines Kremlius trečiadienį apkaltino Vokietijos vyriausybę vykdant „propagandos kampaniją“ prieš Rusiją ir tvirtino, kad Berlynas „kišasi į mūsų šalies vidaus reikalus“.

Tuo metu A. Navalnas iš kalėjimo perdavė griežtą laišką, kuriame ragino pasaulio lyderius išnaikinti korupciją ir sankcijomis nubausti V. Putino aplinkos žmones.

Kiti ginčai susiję su įtariamu šnipinėjimu ir kibernetinėmis atakomis, o A. Merkel yra pareiškusi, kad į ją asmeniškai taikėsi rusų programišiai.

Vienas dramatiškiausių incidentų įvyko prieš dvejus metus, kai viename Berlyno parke šviesiu paros metu pravažiuojantis dviratininkas nušovė čečėnų kilmės Sakartvelo pilietį. Vokietija apkaltino Maskvą užsakius šią žmogžudystę. Rusija neigia bet kokius įtarimus dėl to.

Tuo metu praėjusią savaitę vienas britas, dirbęs Jungtinės Karalystės ambasadoje Berlyne, buvo areštuotas dėl įtarimų šnipinėjus Rusijai mainais į pinigus.

„Pasitikiu ja“

Tačiau nepaisant daugybės įtampą keliančių dalykų, A. Merkel visada siekė palaikyti dialogą su V. Putinu.

F. Lukjanovas sakė manantis, kad V. Putinas „šiltai sutiks“ viešnią.

„Tam tikra prasme Merkel yra jam artima. Jiedu tiek daug išgyveno kartu“, – svarstė jis.

Ankstesniuose susitikimuose Rusijos lyderis siekė sužavėti kanclerę padovanodamas jai gėlių ar padėdamas jai apsivilkti paltą.

Tačiau jis taip pat buvo atsivedęs savo didžiulę juodą labradorę Koni į susitikimą 2007 metais – vargu ar tai buvo malonus gestas A. Merkel, kuri yra sakiusi, kad prisibijo šunų.

„Aš ja pasitikiu, ji yra labai atviras žmogus“, – apie A. Merkel yra pasakęs V. Putinas. Nėra žinoma, kad kanclerė būtų pasakiusi panašių pastabų apie V. Putiną.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2021 08 20 10:10
Spausdinti