Kaip klimato kaita virto klimato krize?

Šis ruduo tapo visuotiniu klimato kaitos mėnesiu – visame pasaulyje į gatves plūdo planetos ateitimi susirūpinę aktyvistai, klausimui atsirado vietos ir aukščiausio rango politikų darbotvarkėse. Kadangi klimato kaitos procesai vyksta greičiau nei tikėtasi, siekiama užtikrinti intensyvesnius veiksmus stabdant klimato šiltėjimą. Viena efektyviausių priemonių – vėjo energetika.

Europos energetikos ateitis: du galimi scenarijai

Europos energetikos sistema pasiekė kryžkelę. Siekiant suvaldyti klimato kaitos iššūkį teks rinktis vieną iš dviejų galimų scenarijų. Vienam kol kas stinga ambicijų, kitam – efektyvumo. Tačiau viena aišku – keičiant iškastinį kurą atsinaujinančiais energijos šaltiniais, vėjo energetika atliks svarbiausią vaidmenį.

Lietuvos energetikos strategijoje saulė ir vėjas užima svarbiausią vietą

Po trisdešimties metų Lietuva ketina naudoti tik šalyje pagamintą energiją, daugiausia – iš atsinaujinančių šaltinių

Amžiaus projektas: kodėl strigo Baltijos šalių elektros tinklų sinchroinizacija su Europa

Baltijos šalių elektros ir žemyninės Europos tinklų sinchronizacija, jei bus baigta 2025-aisiais, užtruks bemaž trisdešimt metų. Energetinių tyrimų institutas atliko studiją, kodėl šis unikalus projektas trunka taip ilgai ir kaip pavyko pasiekti politinį susitarimą dėl jo įgyvendinimo.

Rytdiena šiandien: kokius energetikos iššūkius Europai teks spręsti artimiausiu metu?

Įvairiose šalyse įrengiant vis daugiau naujų energetikos objektų tampa aišku – aušta nauja energetikos era, kurioje į gamybą bus įtraukti ir patys vartotojai, o didžiųjų objektų statybas žiniasklaida nušvies vis dažniau, mat jie gali tapti ginklu geopolitiniuose žaidimuose.

R. Bütikoferis: „Sunkiausia pripažinti savo klaidas“

Vokietijos vyriausybė klaidingai interpretuoja galimus dujotiekio „Nord Stream 2“ projekto padarinius šaliai ir visai Europai, mano Europos Parlamento narys Reinhardas Bütikoferis. IQ apžvalgininkei Kotrynai Tamkutei jis sakė, kad dėl to politinė našta bus tik sunkesnė.

Šalti santykiai

Rusiją ir Vokietiją sujungsiantis dar vienas dujotiekis įkalė pleištą net tarp sąjungininkų. Kodėl skiriasi įvairių Europos šalių pozicijos?

Klaidžiojimas tamsoje

Elektros energijos sektorius – pati jautriausia ir sudėtingiausia šalies energetikos dalis. Lietuvos elektros rinka kol kas funkcionuoja gana sklandžiai, tačiau esminiai iššūkiai dar laukia.

Lietuvos energetikos gelbėtojai: iki 2050-ųjų pusė šalies elektros vartotojų turės tapti ir gamintojais

Planuojama, kad 2050 m. kas antras energijos vartotojas bus ir jos gamintojas. Ar šis tikslas realus?

Tik politika, jokio verslo

Kovo mėnesį turėtų pradėti veikti pirmasis iš dviejų Astravo atominės elektrinės (AE) reaktorių. Kokią įtaką jėgainė turės Lietuvai ir pačiai Baltarusijai?

Kliūtys ir galimybės

Europos Sąjungos žinia aiški: tarša brangs, atsinaujinančioji energetika pigs

Ar permainų vėjai įsuks vėjo jėgaines?

Perfrazuojant populiarų posakį, pučiant permainų vėjams palankus metas statyti ne užuovėjas, o vėjo jėgaines.

Sprendimas – virš galvos

Siekti vis aukštesnės energinio efektyvumo klasės įpareigojanti ES direktyva, procedūrinės lengvatos, didėjantis vartotojų sąmoningumas, finansinis patrauklumas ir sparčiai besivystančios technologijos – pagrindinės priežastys, dėl kurių Lietuvoje vis dažniau naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai (AEI). Tarp jų – ir fotovoltinės technologijos.