Meniu
Prenumerata

pirmadienis, gegužės 16 d.

Komentarai
KOMENTARAS
Karas ir infliacija vis labiau stabdo pasaulio ekonomikos augimą
Pirmas šių metų Lietuvos ekonomikos ketvirtis buvo neblogas, prekyba tarp Lietuvos ir Baltarusijos bei Rusijos taip greitai nenutrūko, gyventojų vartojimo tendencijos, nepaisant labai didelės infliacijos, staiga nepasikeitė, o Vyriausybė pristatė kovos su infliacijos pasekmėmis priemonių paketą, kuris darys teigiamą įtaką ekonomikai antrą pusmetį. Prognozuojame, kad Lietuvos BVP šiemet padidės 0,9 proc., o kitais metais – 1,8 procento. Nors tai geresnė prognozė, negu paskelbta kovą, praėjus kelioms savaitėms nuo karo Ukrainoje pradžios, toliau išlaikome prielaidą, kad antrą ir trečią ketvirčiais Lietuvos ekonomikos pokyčiai bus neigiami – t. y. ekonomika vadinamosios techninės recesijos neišvengs. Apskritai pasaulio ekonomikos padėtis prastėja, ir artimiausi keli ketvirčiai bus nelengvi.
Komentarai
KOMENTARAS
Ką signalizuoja neslopstantys gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų augimo?
Gruodį atlikta apklausa atskleidė, kad 68 proc. apklaustų gyventojų visoje Lietuvoje mano, jog būsto kaina per artimiausius dvylika mėnesių didės, 8 proc. galvoja, kad būstas pigs, 17 proc. nesitiki pokyčių, o likę 7 proc. šiuo klausimu neturi nuomonės. SEB banko būsto kainų lūkesčių indekso reikšmė, apskaičiuojama kaip prognozuojančių, kad būstas brangs ir pigs, procentinių dalių skirtumas, buvo 60 punktų. Rugsėjį indekso reikšmė buvo 61 punktas, o prieš metus – 42 punktai.
Verslas
INFLIACIJA
Ekonomistų prognozės: infliacijos pikas dar nepasiektas, ją labiausiai lėmė šilumos kainos
Metinei infliacijai Lietuvoje pasiekus beveik 11 proc., SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad ją labiausiai lėmė centralizuotos šilumos kainos, ją taip pat didino maisto prekių, aprangos ir avalynės bei paslaugų kainų augimas. Tuo tarpu ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad 12 mėnesių iš eilės didėjančios vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje – dar ne pabaiga. „Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, metinė infliacija šiemet viršys 7 proc.
Komentarai
KOMENTARAS
Ar galime sulaukti dar vienų lūkesčius viršijančių metų?
Nuo rugpjūčio išlaikome 3,6 proc. Lietuvos BVP augimo kitąmet prognozę. Kitų institucijų prognozės šiuo metu yra gana panašios. Toks prognozuojamas šalies ekonomikos augimas yra panašus į potencialaus BVP augimo tempą, o tai rodo, kad prognozės nėra jau tokios ir optimistinės. 2021 metams artėjant į pabaigą, matome daugiau veiksnių, dėl kurių Lietuvos ekonomika kitąmet augtų lėčiau, o ne sparčiau, negu tikimės. Tačiau slapta galima viltis, kad, kaip ir anksčiau, Lietuvos verslas greitai ir kūrybiškai reaguos į besikeičiančias aplinkybes ir kitąmet vėl ekonomikos augimas viršys lūkesčius.
Komentarai
KOMENTARAS
Gyventojų infliacijos lūkesčiai auga kaip ant mielių
Statistikos departamento duomenimis, spalį metinė vartojimo prekių ir paslaugų kainų infliacija buvo 8 procentai. Tai buvo sparčiausia infliacija nuo 2008 metų finansų krizės laikų, ir jau žinome, kad lapkritį infliacija dar ūgtelėjo ir buvo didesnė negu 9 procentai. Labiausiai infliacijos šuolį lėmė labai didelis degalų, šilumos energijos, elektros, gamtinių dujų, malkų ir maisto kainų pokytis.
Komentarai
KOMENTARAS
Ekonomikoje įsisuko infliacijos viesulas
Šių metų Lietuvos BVP augimo prognozę pagerinome nuo 4,3 iki 4,9 proc., tačiau ūkio plėtros per ateinančius dvejus metus prognozės nekeičiame – tikimės 3,6 ir 3,3 proc. augimo. Manome, kad ūgtelėjusi infliacija didžiausią neigiamą įtaką vidaus vartojimui turės ne šių metų pabaigoje, o 2022 metų pirmą ketvirtį. Išlaikome prielaidą, kad tiekimo trikdžių ir žaliavų kainų pikas bus pasiektas žiemą. Tačiau tikimybė, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje kitąmet bus mažesnė negu šiemet, yra labai nedidelė. Mažesni centriniai bankai pasaulyje pradėjo didinti bazines palūkanų normas, o kitąmet pirmą palūkanų didinimo sprendimą priims ir JAV centrinis bankas. Prognozuojame, kad Europos Centrinis Bankas palūkanų normų nei kitąmet, nei 2023 metais kelti neskubės.
Komentarai
KOMENTARAI
Du trečdaliai šalies gyventojų tikisi būsto kainų augimo
Gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių antrą ketvirtį išliko istoriškai labai dideli. Žmonės stebi, kas vyksta šalies būsto rinkoje, ir spartaus kainų augimo tendencijos neišvengiamai daro įtaką ir jų lūkesčiams. Kol gyventojų pajamos sparčiai auga, skolinimosi mastas didėja, o pirminėje būsto rinkoje pasiūla atsilieka nuo paklausos, tikėtis kitokių rezultatų, esant tokioms aplinkybėms, yra išties sudėtinga. 
Komentarai
KOMENTARAS
Prekių eksportas sparčiai auga ir ne vien dėl didesnių kainų
Prekių eksportas per keturis pirmus 2021 metų mėnesius augo daugiau nei dešimtadaliu (12,6 proc.), o lietuviškos kilmės prekių eksportas didėjo dar daugiau – 15,6 procento. Tai rodo, kad Lietuvos pramonė pagavo palankų paklausos vėją ir bent jau pajamų rodikliai šiemet bus gerokai didesni negu prieš metus. Ypač atsižvelgiant į tai, kad daugelio pramonės prekių kainos šiemet bus daug didesnės. Tačiau daugeliui įmonių pelno ir pajamų pokyčių kryptis šiemet gali išsiskirti dėl smarkiai pabrangusių žaliavų.
Komentarai
EKONOMIKOS PROGNOZĖS
Lietuvos ekonomika šiemet augs sparčiausiai Baltijos šalyse
SEB banko ekonomistai, atsižvelgdami į daug geresnį, negu prognozuota, pirmo ketvirčio Lietuvos BVP pokytį ir didžiausių eksporto partnerių ekonomikos augimo perspektyvą, pagerino mūsų šalies BVP šiais metais augimo prognozę nuo 1,8 proc. iki 4,6 procento. Nors praėjusiais metais mūsų šalies ekonomika smuko mažiau negu Latvijos ar Estijos, šiemet ir vėl greičiausiai būsime pirmi pagal augimo tempą. 
Finansai ir investavimas
APKLAUSA
Krizė nesumažino automobilių įperkamumo Lietuvoje
Lietuvoje toliau didėja įperkamo automobilio vertė, o gyventojus vis labiau domina ekologiškos alternatyvos, rodo SEB banko užsakymu atlikta apklausa.
Verslas
BUTŲ KAINOS
Gyventojų apklausa: 52 proc. lietuvių tikisi butų brangimo
Daugiau negu pusė Lietuvos gyventojų mano, kad būsto kaina per artimiausius 12 mėnesių kils. Šie lūkesčiai beveik sugrįžo į prieš metus buvusį lygį, rodo naujausia apklausa. 
Komentarai
EKONOMIKA
Ar pandemijos sukelta krizė padės apsivalyti nuo zombių ekonomikoje?
Ekonomikos nuosmukis yra skausmingas sukrėtimas gyventojams, verslui ir valdžiai, tačiau jo metu sparčiau vyksta tie procesai, kurie ramesniu ekonomikos laikotarpiu užsitęsia. Vienas iš tokių procesų – apsivalymas nuo zombių ekonomikoje – bendrovių, kurios yra mažiau produktyvios ir turi didesnę skolų naštą negu daugelis to paties sektoriaus įmonių, tačiau sugeba ilgai išsilaikyti rinkoje.
Verslas
EKONOMIKOS DARBOTVARKĖ
Ekonomistai sutaria: kietasis „Brexitas“ nebėra didelė grėsmė Lietuvai
Vadinamasis kietasis „Brexitas“ – Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES) be prekybos sutarties – nebėra tarp rimčiausių grėsmių Lietuvos ekonomikai, sako ekonomistai.
IQ Tema
DVIEJŲ KRIZIŲ PALYGINIMAS
Krizės tada ir po 12 metų: pamoka buvo gera, bet patirtis menkai tepadės
Krizė vėl užklupo netikėtai ir šįsyk būtų galima rasti daugiau pasiteisinimų. Tačiau reikėtų ieškoti ne jų, o sprendimų.
Verslas
EKONOMINĖS PROGNOZĖS
SEB ekonomistai perspėja, kad veiklą atnaujinę prekybininkai susiduria su atšiauria realybe
Lietuvos ekonomika šiemet dėl koronaviruso krizės pagal pagrindinį scenarijų turėtų susitraukti 8,7 proc., tačiau kitąmet atsigavimas turėtų viršyti 6 procentus.
ŽYMA
TADAS POVILAUSKAS