PRAMONĖ

18 mln. eurų vertės „Intersurgical“ gamykla Visagine pradėjo bandomąją gamybą

Iki šiol tik Pabradėje veikusi tarptautinė medicinos priemonių gamintoja „Intersurgical“ baigė naujos kvėpavimo slaugos priemonių gamyklos Visagine statybą. Į projektą

VOKIETIJA

Nerimas didžiausioje ES ekonomikoje: lėtėja pramonės gamybos apimtis

Vokietijos ekonomikos atsigavimo tempas rugpjūtį ėmė lėtėti, nes pramonės gamybos apimtis didžiausioje Europos ekonomikoje netikėtai sumažėjo po trijų mėnesių augimo, parodė trečiadienį paskelbti oficialūs duomenys.

AUTOMOBILIŲ PRAMONĖ

Vokietijos automobilių pramonė prarado šalies ekonomikos variklio vardą

Vokietijos automobilių pramonė smarkiau nei kitos pramonės šakos nukentėjo nuo COVID-19 pandemijos, pareiškė Vokietijos ekonomikos instituto (IW) ekspertai.

ATLEIDIMAI

Pandemijos padariniai aviacijos pramonei: „Airbus“ atsisako 15 tūkst. darbuotojų

Europos aviacijos ir kosminių technologijų milžinė „Airbus“ planuoja atleisti 15 tūkst. darbuotojų. Tai bus didžiausias tokio masto atleidimas nuo tada, kai prieš du dešimtmečius bendrovė pradėjo savo veiklą.

EKONOMINĖS PROGNOZĖS

SEB ekonomistai perspėja, kad veiklą atnaujinę prekybininkai susiduria su atšiauria realybe

Lietuvos ekonomika šiemet dėl koronaviruso krizės pagal pagrindinį scenarijų turėtų susitraukti 8,7 proc., tačiau kitąmet atsigavimas turėtų viršyti 6 procentus.

ALYTAUS PRAMONĖ

Grįžtant į vėžes: Alytus ir vėl siekia augti padedamas pramonės

Alytus norėtų sulaukti daugiau investicijų, bet tam reikės rimtai paruošti namų darbus Galima teigti, kad būtent pramonė ryškiausiai įrašė Alytų į

MAKROEKONOMIKA

Vokietijos gamybos apimtis gruodį krito smarkiausiai per dešimtmetį

Vokietijos gamybos apimtis gruodį sumenko 3,5 proc., palyginti su ankstesniu mėnesiu, rodo Vokietijos pramonės ir darbo ministerijos duomenys.

Kodėl Lietuvos verslui reikia atidžiai stebėti Vidurio Europos ekonomikos pokyčius

Vokietijoje pramonės gamyba smunka jau beveik metus ir kol kas nėra daug įtikinamų požymių, kad padėtis per artimiausius mėnesius pasikeis. Ši šalis yra didžiausia lietuviškos kilmės prekių eksporto rinka, todėl privalome stebėti, kaip keičiasi ir pramonės, ir vidaus rinkos padėtis Vokietijoje. Tačiau Lietuvos verslui labai naudinga dažniau pažvelgti ir į tai, kas vyksta Vidurio Europos, arba vadinamosiose Višegrado šalyse, kurios daug labiau priklausomos nuo Vokietijos ekonominės padėties.

Pirmosios rudens kregždės pranašauja naujos recesijos tikimybę

Apie naują ekonomikos nuosmukį nuolat kalbėta nuo prieš dešimtmetį kilusio sunkmečio. Šįkart matoma daugiau nerimauti verčiančių ženklų, tačiau specialistai neprognozuoja, kad pasikartos tuometis krachas.

Užteks (beveik) visiems: Lietuvos eksporto rodikliai ir toliau džiugina

Niekam nepavyktų paneigti, kad Lietuvos eksportuotojams sekasi puikiai, tačiau nesunku horizonte surasti keletą tamsių debesų

Ekspertai dalija patarimus Panevėžio miestui: nesėdėkite rankų sudėję – ieškokite galimybių

Daugiau iniciatyvos, motyvacijos ir nuoseklumo – tai receptas, kurį Panevėžio miestui siūlo ekonomistai, darbo rinkos ekspertai ir mokslo įstaigų atstovai. Geriausių rezultatų esą galima pasiekti tada, kai bendradarbiaujama. Apie tai Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmas ir žurnalas IQ kvietė diskutuoti forume „Panevėžys 2018: Laikas perjungti aukštesnę pavarą“.

Mokslo ir verslo tandemas regione – perspektyva, reikalaujanti sutelktų pastangų

Miesto ir regiono plėtros procesai – neatsiejama visos šalies vystymosi dalis. Tad socialiniai ir ekonominiai iššūkiai verčia ieškoti bendrų sprendimo būdų. Geriausių rezultatų galima pasiekti tada, jei visi suinteresuoti veikėjai dirba ranka rankon. Apie tai Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų Utenos filialas ir žurnalas IQ kvietė diskutuoti forume „Utena 2018: mokslo ir verslo jungtys“.

Ko nežino bosas?

Ketvirtoji pramonės revoliucija arba „Pramonė 4.0“ į Lietuvą ateina pačiu laiku. Ji gali išspręsti darbo rinką kamuojančias problemas, tačiau pradėti teks nuo įmonių vadovų švietimo.

Moderni mažos agrarinės valstybės pramonė

XX a. pradžioje besikurianti Lietuvos valstybė buvo likusi industrializuotos ir urbanizuotos Europos pašonėje – 1923 m. surašymo duomenimis, kaimuose gyveno daugiau nei 84 proc. šalies gyventojų, o apie 79 proc. dirbančių žmonių plušėjo žemės ūkyje