INFLIACIJA

Staigus infliacijos šuolis neatrodo tikėtinas

Bet geriau nepaleisti jos iš akių 1975 m. „The Times“ žurnalistas Adamas Fergussonas išleido knygą „When Money Dies“ („Kai miršta pinigai“) apie

LIETUVOS EKONOMIKA

Finansų ministerija skelbia, kad Lietuvos BVP šiemet smuks 1,5 proc.

Lietuvos ekonomika dėl su koronaviruso krize susijusio šoko susitrauks 1,5 proc., tuo metu 2021 metais bendrasis vidaus produktas (BVP) galėtų augti 2,8 proc., o 2022–2023 metais – vidutiniškai po 3,1 procento per metus, prognozuoja Finansų ministerija.

INFLIACIJA

Infliacija vartojimo apetito negadina

Kainų tendencijos Lietuvos gyventojams – itin jautrus klausimas. Pastaruosius keletą metų „Eurobarometro" apklausose būtent kylančias kainas ir infliaciją, kaip opiausią šalies problemą, įvardina daugiau nei pusė visų apklaustų lietuvių.

KOMENTARAS

Ar reikia tikėtis kainų mažėjimo ir juo džiaugtis?

Gegužės mėnesį vidutinės prekių ir paslaugų kainos sumažėjo puse procento, o metinė infliacija siekė vos 0,2 procento ir buvo mažiausia per pastaruosius ketverius metus. Dažną vartotoją tokia situacija džiugina, tačiau reikėtų prisiminti, kad kainų mažėjimas ne visur ir ne visada yra gera naujiena.

VENESUELA

Metinė infliacija Venesueloje gegužę pasiekė 3,6 tūkst. proc.

Infliacija Venesueloje per dvylika mėnesių iki gegužės pabaigos sudarė 3 684 proc., pareiškė opozicijos kontroliuojama Nacionalinė Asamblėja.

Ar bandymai siekti didesnės infliacijos – donkichotiški?

Pastaraisiais metais infliacija euro zonoje yra maža, nors Europos Centrinis Bankas (ECB) deda daug pastangų, norėdamas ją padidinti iki pageidaujamo lygio. Tokie ECB veiksmai daugeliui Lietuvos gyventojų atrodo keistai, žinant, kad mūsų šalyje kainų lygis auga gerokai sparčiau negu euro zonoje.

R.Karbauskis dėl kylančių kainų kaltina eurą ir verslininkus

Lietuvoje metinei infliacijai pasiekus 4,8 proc., valdančiųjų Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis dėl kainų kilimo kaltina eurą ir verslą.

Lietuvoje auga ne tik algos, bet ir kainos

Lietuvoje įsibėgėjusi infliacija, skatinama sparčiai augančių atlyginimų, didina pagreitį, o kainų ir atlyginimų augimas įgauna vadinamosios infliacijos spiralės požymių, teigia „Luminor“ banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.

Brangstančios paslaugos didina infliaciją, sako analitikai

Metinė infliacija Lietuvoje liepos mėnesį siekė 3,9 proc. Analitikai sako, kad daugiausiai lemia vidaus veiksniai, visų pirma dėl darbo užmokesčio dinamikos sparčiai didėjančios paslaugų kainos.

Prie Velykų stalo – pokalbiai apie kainas

Augančios prekių ir paslaugų kainos kaip ir kasmet bus viena pagrindinių pokalbių temų prie Velykų stalo.

Vartojimas prarado pagreitį. Ar ilgam?

Baiminantis kylančių kainų, šiek tiek suprastėjo vartotojų nuotaikos, ir Lietuvos gyventojai apsipirkinėja atsargiau.

Atlyginimai kyla daug sparčiau negu kainos. Ar ilgam?

Nors uždirbame daugiau, produktyvumas Lietuvoje auga labai lėtai – darbuotojai sukuria beveik tiek pat pridėtinės vertės, o už tai gauna vis didesnius atlyginimus. Jei šalies ekonomika netaps produktyvesnė, atlygis taip sparčiai augti negalės. Taip kyla rizika patekti į spąstus, kai vartotojų kainos kyla sparčiau, nei darbo užmokestis.

Infliacija ir investicijos

Vertinant investicijų pelningumą, patartina atsižvelgti į infliacijos lygį, nes aukšta nominali investicijų grąža negarantuoja didelės realios grąžos.

Per 13 metų lietuviai praturtėjo 5,5 karto

Per pastaruosius 20 metų didžiausią grąžą davė investicijos į nekilnojamąjį turtą ir jo nuomą – vidutiniškai 14,8 proc.