KOMENTARAS

Valstybės paskata kaupiantiems II pakopoje: kiek pinigų papildomai ji gali uždirbti pensijai?

Kiekvieną mėnesį II pensijų pakopos dalyviams, nesustabdžiusiems asmeninių įmokų mokėjimo, valstybė skiria papildomą paskatą – 1,5 proc. nuo užpraeitų metų

KOMENTARAS

II-osios pensijų pakopos reforma: atsakymai į dažniausius gyventojų klausimus

Nors nuo pensijų reformos pradžios praėjo jau du mėnesiai, gyventojams vis dar kyla klausimų: ar dabar būtina apsispręsti, ar sprendimą vėliau bus galima pakeisti? Kokie pokyčiai galioja pereinamuoju laikotarpiu, o kurie išliks ir po 2027-ųjų? Kaip ir kada bus išmokėtos sukauptos lėšos sulaukus pensijos?

KOMENTARAS

Ilgaamžiškumo spąstai: gyvensime ilgiau, bet ar turėsime iš ko?

Lietuvių gyvenimo trukmė auga sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje – naujausiais „Eurostat“ duomenimis, vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje jau siekia apie 77,6 metų. Gyventojai vis daugiau dėmesio ir lėšų skiria sveikai mitybai, sportui, sveikatinimo paslaugoms. Tačiau susidaro paradoksali situacija – vis daugiau investuojama į gyvenimo trukmę, pamirštant, kad ilgesniam gyvenimui prireiks ir daugiau finansinių išteklių.

KOMENTARAS

Ką Lietuvos ekonomikai reikš didesnės gyventojų pajamos 2026 m.?

Nuo 2026 m. pradžios Lietuvoje įsigaliojo reikšmingi pokyčiai, kurie tiesiogiai paveiks gyventojų pajamas ir jų finansinius sprendimus. Didėja minimalus mėnesinis atlyginimas, pensijos vidutiniškai augs apie 12 proc., o daliai gyventojų atsiveria galimybė pasitraukti iš antros pensijų pakopos. Tai reiškia, kad į namų ūkių biudžetus papildomai įplauks daugiau lėšų. O kaip tai atsilieps Lietuvos ekonomikai?

KOMENTARAS

Rytojaus nėra arba pasaka apie II pakopos pinigų lietų

Sausio pradžia. Pirmosios dienos. Tauta pabudo, išgėrė kavą ir visi vienu metu nusprendė parašyti prašymus atsiimti pensijų fondus. Sistemos neatlaikė. Pensijų fondų serveriai trumpam suprato, ką reiškia masinė demokratija.

KOMENTARAS

Kaupimas pensijai ilgalaikis, o reforma – tik etapas: kodėl fondų valdytojai ramiai žiūri į ateitį

Viešojoje erdvėje periodiškai atsinaujina kalbos, kad II pensijų pakopos sistema Lietuvoje esą yra nestabili ar net artėja prie žlugimo. Natūralu, tokie nuogąstavimai sustiprėja kai pensijų sistemoje vyksta didesni pokyčiai, kai fondų dalyviai susiduria su pasirinkimais. Vis dėlto, vertinant pensijų sistemos stabilumą ne per emocijų, o per faktų prizmę, tokie teiginiai neturi rimto pagrindo. Kas atsitiks su pensijų fondais Lietuvoje, jei 10 mlrd. eurų sukaupę dalyviai atsiims 2, 3 ar 5 mlrd.? Galima priminti, kad paskutinės reformos metu pensijų fonduose buvo 3 mlrd., tai yra 7 mlrd. eurų mažiau negu šiandien.

KOMENTARAS

Dėl atidaryto pensijų lango sutrikdytų sistemų: šį iššūkį valdžia turėjo prisiimti sau

Pirmąją Naujųjų metų darbo dieną pasiekė pranešimas, kad sutriko kai kurių bankų ir pensijų kaupimo bendrovių internetinė sistema, nes daug žmonių vienu metu kreipėsi su prašymais nutraukti kaupimą II pensijų pakopoje. Manau, visiems reikia apsiginkluoti kantrybe ir suprasti, kad sukurti technologinius sprendimus politikų sprendimams įgyvendinti nėra taip paprasta. Sistemos sutrikimai yra grynai techninė problema, ir geriausia, ką žmonės gali padaryti, – tai neskubėti kartoti prisijungimų ir taip neapkrauti sistemų dar labiau.

KOMENTARAS

Kad 2026-ųjų svajonės netaptų smegduobėmis

Nuo šiandien iki kitų metų pabaigos lietuviai gali spręsti, ką nuveikti su savo pensijai kauptomis lėšomis. Kai kam sprendimai savaime suprantami ir seniai suplanuoti, tačiau daugeliui vis dar verta pagalvoti ne tik apie galimybes, bet ir apie laukiančias pagundas bei smegduobes.

KOMENTARAS

Naujuosius sutikite ramiai, o sprendimus dėl II pensijų pakopos neskubėdami spėsite priimti po švenčių

Naujuosius metus dažniausiai pasitinkame su asmeninėmis rezoliucijomis, artimųjų ir draugų apsuptyje. Tačiau artėjančius 2026-uosius nemažai gyventojų pasitinka ir su labai praktiškais klausimais apie tai, kaip vertėtų pasielgti su II pensijų pakopos fonduose sukauptomis lėšomis.

KOMENTARAS

Kaip priimti sprendimą dėl II pakopos: 5 klaidos, kuriomis vadovaujasi dauguma

Pinigų tema retai palieka žmones abejingus, o diskusijos apie pensijas dažnai sukelia dar stipresnių emocijų. Netrukus daugiau nei 1,4 mln. žmonių Lietuvoje turės priimti sprendimą dėl savo finansinės ateities – pasilikti II pakopoje ar pasitraukti. Tai savotiškas zefyro testas visuomenei: vienas zefyras dabar, ar du – vėliau?

KOMENTARAS

Ko tikėtis pensijų fondams 2026 metais

Šie metai finansų rinkose buvo kupini įvykių, sukėlusių rimtų iššūkių ir kartu suteikusių progų pasinaudoti atsivėrusiomis galimybėmis. Pasaulio akcijų indeksai keliavo „amerikietiškais kalneliais“. Metų pradžioje pasaulio akcijų indeksas kilo apie 5 proc., vėliau, investuotojus išgąsdinus JAV prezidento paskelbtiems muitams, smuko beveik 20 proc., o metų pabaigoje vėl pasiekė rekordines aukštumas. Pensijų fondams tokia dinamika reiškia ne tik svyruojančius trumpalaikius rezultatus, bet ir būtinybę nuosekliai valdyti riziką ilguoju laikotarpiu.

KOMENTARAS

Lietuvos pensininkų skurdo lygis – vienas didžiausių Europoje

Lietuvos ekonomika per pastarąjį dešimtmetį išgyveno spartų augimo laikotarpį, kuris lėmė ir gerėjančias pragyvenimo sąlygas. Vien vidutinis darbo užmokestis šalyje nuo 2015 m. išaugo daugiau nei tris kartus ir 2025 m. antrąjį ketvirtį siekė apie 2387 eurus. Tačiau viena visuomenės grupė tokio progreso nejaučia. Lietuvoje gyvenančių pensininkų skurdo rizikos lygis šiemet sudaro net 37,8 proc.

KOMENTARAS

Estiškos pensijų reformos pamokos Lietuvai: ar pasimokysime iš klaidų?

Diskusijos dėl pensijų sistemos keitimo Lietuvoje įgauna pagreitį, o kaip pavyzdys dažnai minimi estai, prieš kelerius metus liberalizavę savo pensijų kaupimo modelį. Iš pirmo žvilgsnio abi reformos atrodo panašios: valstybė suteikia žmonėms daugiau laisvės spręsti, ką daryti su sukauptais pinigais. Tačiau iš tiesų tarp dviejų modelių esama esminių skirtumų, būtent juos ir verta įvertinti prieš priimant skubotus asmeninius sprendimus.

KOMENTARAS

Pasitikėjimo pliūpsnis – lietuviai nusiteikę sėkmingai investuoti

Mano pensijų fonduose sukaupti pinigai galėtų duoti didesnę investicinę grąžą. Tuo tiki gan didelė dalis Lietuvos gyventojų. Tai gali tapti priežastimi atsiimti lėšas iš savo antros pakopos pensijų fondo ir pradėti nuosavą investavimo kelią – su posūkiais, duobėmis ir pakilimais. Paradoksalu, kad, artėjant pokyčiams, visuomenėje tarsi išblėso įvairios baimės, kurias aiškiai rodė ankstesni tyrimai apie žmonių nuostatas investavimo klausimais.

KOMENTARAS

Gyvena ilgiau, bet santaupų nekaupia – iš ko senatvėje gyvens Lietuvos moterys?

Nors vyrų ir moterų atlygio atotrūkis mažėja ir vis daugiau dėmesio skiriama lygioms galimybėms įvairiose gyvenimo srityse užtikrinti, finansinė atskirtis išlieka. Lietuvoje moterų ir vyrų pensijų skirtumas sudaro apie 14 proc., todėl moterys susiduria su didesne skurdo rizika senatvėje. Nepaisant to, neseniai atliktas tyrimas parodė, kad moterys ir pačios neskuba stiprinti savo finansinės situacijos – net 70 proc. lietuvių moterų neinvestuoja*, o didžioji dalis jų artimiausiu metu ir neketina pradėti to daryti.