KOMENTARAS

Istorija kartojasi: būsto rinkos bumą vėsina išorinis šokas

Jau ne pirmą kartą Lietuvos būsto rinka susiduria su išoriniu šoku būtent pakilimo fazėje. 2009 m. itin optimistiškai nusiteikusius nekilnojamojo turto pirkėjus užklupo Didžioji recesija, 2021-2022 m. – Europos energetikos krizė ir karas Ukrainoje. Šiemet – dar vienas išbandymas: karinio konflikto ir Hormuzo sąsiaurio blokados sukeltas naftos ir jos produktų pasiūlos šokas. Išaugęs neapibrėžtumas ir kylanti sąnaudų infliacijos banga blogina žaidimo taisykles vystytojams, rangovams ir „be penkių minučių“ naujakuriams.

KOMENTARAS

Lūkesčiai dėl būsto kainų didėjimo neslopsta, bet rinkoje daugėja galinčių ją vėsinti veiksnių

Būsto rinka Lietuvoje šių metų pirmą ketvirtį išliko labai aktyvi, o kainos didėjo. Gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų nepasikeitė ir

KOMENTARAS

NT kainą ir investicinę grąžą šiemet diktuos nebe vien optimizmas, bet ir trūkumas

Dalis investuotojų vis dar vertina nekilnojamojo turto (NT) rinką tik per vartotojų nuotaikos ciklą. Ar pirkėjai jaučiasi drąsiau dėl augančio būsto įperkamumo, ar bankai aktyviau skolina, ar kainos jau pasiekė lubas. Tačiau Lietuvos rinka 2026-aisiais vis aiškiau rodo, kad dabartinę kainų logiką lemia ne vien optimizmas, bet ir trūkumas, kuris pamažu tampa struktūrinis ir, tikėtina, pasiliks ilgam.

NT RINKA

Pasibaigus palūkanų normų šuoliams vėl kyla klausimas, kas geriau – būstą pirkti ar nuomotis?

Europos Centriniam Bankui (ECB) ėmus kelti bazines palūkanų normas, atrodė, kad bent trumpuoju laikotarpiu finansiškai labiau apsimoka būstą nuomotis, o ne jį pirkti. Dabar palūkanų normos nusistovėjo, ekonomistai nebesitiki, kad ECB dar jas mažins – šiuo metu Lietuvoje būsto paskolų palūkanų normos siekia vidutiniškai 3,6 proc. (EURIBOR 2025 m. sausį buvo 2,1 proc.). Ar nuoma vis dar gali būti patrauklesnė nei nuosavo būsto įsigijimas?

KOMENTARAS

Būsto rinkoje – karštas sausis

Būsto rinka slysta ant ciklinio atsigavimo bangos keteros ir aktyvumu stebina jau antrus metus iš eilės. Vis dėlto, kyla klausimų, ar pavyks statybų sektoriui patenkinti išaugusį pirkėjų apetitą ir išsaugoti tvarią būsto rinkos raidą.

KOMENTARAS

Būsto kainų lūkesčiai kyla sparčiausiai per pastaruosius metus

Šių metų pabaigoje gyventojų, manančių, kad būstas kitąmet brangs, dalis smarkiai ūgtelėjo ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2022 metų. Sparčiai

KOMENTARAS

Kas lemtų staigų būsto kainų kritimą?

2026 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvoje įsigalios sprendimas, kuriuo pradinio įnašo reikalavimas perkant pirmąjį būstą mažinamas iki 10 proc. (vietoje anksčiau taikytų 15 proc.). Kartu įvedama pajamų ir įmokos santykio riba – mėnesio įmoka turės neviršyti 50 proc. pajamų, skaičiuojant su ne mažesne kaip 6 proc. palūkanų norma. Šių pokyčių tikslas – palengvinti jaunų šeimų ir pirmą būstą siekiančių įsigyti asmenų galimybes tapti savininkais, kartu išlaikant finansinį stabilumą. Prognozuojama, kad toks sprendimas turės reikšmingą poveikį nekilnojamojo turto rinkai, būsto kainoms, skolinimosi ir nuomos tendencijoms, todėl verta panagrinėti galimus privalumus ir rizikas.

KOMENTARAS

Ko NT sektoriuje tikėtis kitais metais?

Būsto rinkoje šiemet toliau tęsiasi klestėjimo etapas – nuo praėjusių metų pabaigos stebimas itin išaugęs rezervacijų bei sandorių skaičius. Pavyzdžiui, Vilniaus pirminėje rinkoje būsto rezervacijų skaičius yra aukščiausiame lygyje nuo pat 2021 metų. Panašios tendencijos stebimos ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Kitais metais būsto rinką paveiks ne tik reguliaciniai pokyčiai, bet ir pirkėjai, pasiruošę į NT nukreipti II pensijų pakopoje turimas lėšų. Tad ko NT sektoriuje tikėtis kitais metais?

KOMENTARAS

Būsto kainos įsibėgėja, bet gyventojų lūkesčiai stabtelėjo

Trečią 2025 m. ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo istoriškai dideli, tačiau per ketvirtį jie beveik nepakito ir tai šiek tiek nuramina. Tiesa, būsto rinka lieka labai aktyvi ir paskutinį metų ketvirtį lūkesčiai dėl būsto kainų gali vėl padidėti tikintis, kad pirkėjų netrūks ir kitąmet, o paklausą skatins ir iš pensijų fondų atsiimamos lėšos, ir galimi Atsakingojo skolinimosi nuostatų pokyčiai. Būsto kainos auga vis sparčiau, o palūkanų normos stabilizavosi, todėl būsto įperkamumo rodikliai gali vėl imti prastėti.

KOMENTARAS

Kas yra būstas – vartojimo prekė ar investicija?

Nuosavas būstas lietuviams itin svarbus – „Eurostat“ duomenimis, beveik 90 proc. mūsų šalies gyventojų gyvena nuosavuose namuose ar butuose. Tai rodo gebėjimą atsakingai planuoti didelius pirkinius ir kaupti turtą. Vis dėlto, pagrindinis būstas turi tiek vartojimo prekės, tiek investicijos bruožų, todėl vien jo neužtenka ilgalaikiam finansiniam stabilumui. Siekiant apsisaugoti nuo infliacijos, užsitikrinti papildomas pajamas senatvėje ar netikėtų aplinkybių atvejais, svarbu sukaupti papildomą finansinį rezervą ir diversifikuoti investicijas.

NT RINKA

Kaip iki 10 proc. kritęs pradinio įnašo būsto paskolai reikalavimas paveiks Lietuvos NT rinką?

Lietuvos bankas (LB) liepos pradžioje pasiūlė įvesti naujus atsakingo skolinimosi reikalavimus ir pradinio įnašo pirmai būsto paskolai gauti ribą nuleisti nuo dabartinių 15 iki 10 proc. Imant antrą paskolą, jei ankstesnioji dar nėra grąžinta, pradinio įnašo kartelė siektų 30 proc. Savo būstą turintiems ir pirmą paskolą imantiems asmenims ir toliau galiotų 15 proc. pradinio įnašo riba.

KOMENTARAS

Būsto rinka vystosi subalansuotai, bet ar ilgam?

Nekilnojamasis turtas kaip krepšinis – tema, kuriai abejingas retas lietuvis. Tai neturėtų stebinti, nes Lietuva – viena pirmaujančių ES šalių pagal gyventojų, gyvenančiųjų nuosavame būste, rodiklį. Eurostat duomenimis, 2024 m. Lietuvoje net 88,6 proc. visų vyresnių nei 18 metų gyventojų buvo būsto savininkai. Pagal šį rodiklį mus lenkia tik Rumunija, kur savininkų dalis populiacijoje siekė net 94,4 proc., Slovakija (94,1 proc.), Kroatija (92,3) ir Vengrija (92,2 proc.). Vidutiniškai ES nuosavame būste gyvena 75 proc. gyventojų. Priešingame ES rikiuotės gale rikiuojasi Vokietija, kurioje nuosavą būstą turi 52,7 proc. gyventojų, Danija (60,5 proc.), Austrija (62,4 proc.), ir Prancūzija (66,5 proc.).

KOMENTARAS

Kodėl būsto kainos vėl kyla?

Pastarąjį penkmetį, nepaisant visų iššūkių – pandemijos, karo Ukrainoje, ar į rekordines aukštumas pakilusių palūkanų normų – būsto rinka išvengė kainų nuosmukio. Negana to, dabar į rinką ir vėl pamažu grįžta klestėjimas. Šalia to, stebime ir vėl sparčiau augančias būsto kainas.

KOMENTARAS

Penkeri metai po „normalumo“: kaip krizės pakeitė Vilniaus nuomos rinką ir ką tai reiškia investuotojams

Paskutinį kartą gyvenome „normaliai“ lygiai prieš penkerius metus: 2020-ųjų kovą. Vilniaus nuomos rinka per šį laikotarpį patyrė vienus iš dramatiškiausių pokyčių per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją. Remiantis NT paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ duomenimis, vidutinė vieno-trijų kambarių buto nuomos kaina, kuri 2020 m. pradžioje siekė 450 eurų per mėnesį, 2024 m. gegužę pasiekė 725 eurus. 61 proc. šuolis vos per pusę dešimtmečio.

KOMENTARAS

Tolygus būsto pardavimų augimas Vilniuje atnešė subalansuotą rinką

Tolygus pardavimų augimas Vilniaus pirminėje būsto rinkoje lėmė, kad vasario mėnesį balanso rodiklis pasiekė 1,17 reikšmę, ir rinka tapo subalansuota.