KOMENTARAS

Pokyčiai – šių laikų organizacijų kasdienybė. Kaip juos valdyti, kad būtų lengviau keistis ir mums?

Tarptautinė tyrimų ir konsultacijų bendrovė „Gartner“, pateikdama žmogiškųjų išteklių prognozes 2026 metams, kaip vieną iš svarbiausių sričių nurodo „pokyčių rutinizavimo“ kompetenciją. Pasak bendrovės, tai naujas požiūris į pokyčių valdymą. Kiek jis naujas – galima diskutuoti, tačiau šis teiginys atskleidžia, kas vyksta pokyčio temoje šių laikų organizacijose.

KOMENTARAS

Kodėl Juodasis penktadienis Lietuvoje tapo viso mėnesio reiškiniu

„Juodasis penktadienis“ (angl. Black Friday) ir „Kibernetinis pirmadienis“ (angl. Cyber Monday) jau seniai išsiplėtė iš JAV į visą pasaulį ir

KOMENTARAS

5 veiksniai, lemiantys įmonių susijungimų ir įsigijimų sėkmę

Lietuvoje, kalbėdami apie sėkmingą verslą, dažniausiai akcentuojame spartų augimą, investicijas į technologijas ar inovacijų diegimą. Tačiau vienas reikšmingų, bet rečiau aptariamų plėtros kelių – įmonių susijungimai ir įsigijimai (M&A). Pasaulinėje praktikoje jie sukūrė milžinišką vertę: užtenka prisiminti „Disney“ ir „Pixar“ ar „Facebook“ ir „Instagram“ sandorius. Baltijos regione tai iliustravo „Nordea“ ir „DNB“ bankų sujungimas į „Luminor“, iškart tapusį trečiu pagal dydį banku.

KOMENTARAS

Valdžia planuoja biudžetą tarsi Excel’į: skaičiai gražūs, realybė – ne

Apie valstybės biudžetą kiekvienais metais galima pasakyti ką nors neigiamo. Valstybės biudžetas ne tik atskleidžia valdžios prioritetus, bet ir tiesiogiai lemia, kaip gyvensime ateinančius metus. Natūralu, kad kai vienoms sritims skiriama daugiau dėmesio, kitoms – mažiau, todėl nepatenkintųjų niekada netrūksta.

KOMENTARAS

Kodėl perdozavome gerovės?

Iš pirmo žvilgsnio Lietuva – įkvepianti sėkmės istorija. Per tris dešimtmečius padarėme tai, kas ilgai atrodė neįmanoma, o šalies rezultatai šiandien arčiausiai Vakarų, lyginant su visu nepriklausomybės laikotarpiu. Ir vis dėlto akivaizdu – gerovė, kuri taip ilgai buvo mūsų siekiamybė, ima virsti savotišku nuodu. Nes jos perdozavome. Praradome alkį. Pametėme kryptį.

KOMENTARAS

Lietuva išlaiko spartų atlyginimų augimo tempą. Ar jis tvarus?

Švieži Sodros duomenys rodo, kad vidutinio atlyginimo „į rankas“ metinis augimas Lietuvoje trečiąjį ketvirtį siekė 7,5 proc., o prieš mokesčius – 8,1 proc. Tokios tendencijos padeda Lietuvai išlikti viena sparčiausiais pajamų augimo tempais pasižyminčių ES valstybių. Vis dėlto, aukštesnis bendras nedarbo lygis, po pandemijos užsilikusi didesnė jaunimo bedarbystė, vangi samda ir lėčiau nei tankėja bedarbių gretos kuriamos naujos darbo vietos atskleidžia ekonominės raidos ciklinius ir struktūrinius netolygumus.

KOMENTARAS

Nuolaidų sezono metu efektyviausia – 48 valandų taisyklė

Vos perskaičius žodį „akcija“ daugeliui tampa sunku susivaldyti ir nepulti pirkti. Impulsyvų išlaidavimą dar labiau skatina nuolaidų sezonai, tokios progos kaip „juodasis penktadienis“ ar kalėdiniai išpardavimai, kai mūsų pašto dėžutes užplūsta naujienlaiškiai apie nuolaidas, o socialiniuose tinkluose gausėja nuomonės formuotojų raginimų įsigyti vis naujų daiktų už kaip skelbiama geriausią kainą. Kaip tokiose situacijose suvaldyti norą impulsyviai pirkti?

KOMENTARAS

Pasitikėjimo pliūpsnis – lietuviai nusiteikę sėkmingai investuoti

Mano pensijų fonduose sukaupti pinigai galėtų duoti didesnę investicinę grąžą. Tuo tiki gan didelė dalis Lietuvos gyventojų. Tai gali tapti priežastimi atsiimti lėšas iš savo antros pakopos pensijų fondo ir pradėti nuosavą investavimo kelią – su posūkiais, duobėmis ir pakilimais. Paradoksalu, kad, artėjant pokyčiams, visuomenėje tarsi išblėso įvairios baimės, kurias aiškiai rodė ankstesni tyrimai apie žmonių nuostatas investavimo klausimais.

KOMENTARAS

Stipri šalis prasideda ne nuo diplomų, o nuo gebėjimų

Iki gruodžio 1 dienos Lietuva turi apsispręsti: ar tikime savo vaikais ir jų gebėjimu augti, ar tiesiog nuleidžiame kartelę ir apsimetame, kad problemų nėra. Šis sprendimas nulems daugiau nei egzaminų tvarką – jis pasakys, ar mūsų šalies sėkmė priklausys nuo tikrų gebėjimų, ar tik nuo gražiai atrodančių popierių ir išlaikyto „veido“ tarptautinės statistikos lentelėje.

KOMENTARAS

JAV – augimo nuotaikos, Europa bando vytis, bet ne itin sėkmingai

JAV akcijų rinkose pastarąsias dvi savaites netrūko optimizmo – investuotojus teigiamai nuteikė puikūs technologijų įmonių rezultatai, švelnesnė pinigų politika ir mažėjanti įtampa su Kinija. Europa tuo metu atsiliko – nors euro zonos ekonomika augo sparčiau, nei tikėtasi, pelningumo atotrūkio nuo JAV įveikti nepavyko.

KOMENTARAS

Akcizai ir kontrabanda – ant EK svarstyklių lėkščių

Europos Komisija svarsto Tabako akcizų direktyvos pokyčius, kurie numato, kad EK galėtų nustatyti vienodą minimalų tabako gaminių akcizo tarifą visoms valstybėms narėms, o dalį surinktų pajamų tiesiogiai pervesti į ES biudžetą.

KOMENTARAS

Priedai prie atlyginimo Lietuvoje: kiek, kam ir už ką?

Lietuvoje kintamieji priedai jau tapo ne išimtimi, o įprasta atlygio politikos dalimi. Tryliktasis atlyginimas, mėnesiniai ar ketvirtiniai priedai šiandien yra neatsiejama daugelio organizacijų motyvavimo sistemos dalis. Jie atspindi ne tik įmonės finansinę būklę, bet ir jos gebėjimą laiku pastebėti, įvertinti bei atlyginti už pasiektus rezultatus. Tačiau kam jie dažniausiai išmokami, kokio dydžio sumos pasiekia darbuotojus ir kokią vietą šie priedai užima darbdavių biudžete?

KOMENTARAS

Ko galima išmokti žaidžiant parduotuvę?

Banko kortelė – neišsenkantis pinigų šaltinis. Šis įspūdis dažnai susidaro vaikams, kai jie pradeda gyvai tyrinėti tėvų atsiskaitymus parduotuvėse. Ne

KOMENTARAS

Milijardas iš pensijų – į prekybos centrus: trumpa euforija, už kurią mokėsime ateityje

Nuo 2026 m. sausio Lietuvoje įsigaliosianti antrosios pakopos pensijų reforma gali tapti vienu reikšmingiausių ekonomikos įvykių per pastaruosius metus. Oficialiai ji pristatoma kaip galimybė suteikti žmonėms daugiau laisvės tvarkant savo santaupas, tačiau platesniame kontekste tai atrodo ir kaip netiesioginis fiskalinės politikos manevras – būdas trumpam suaktyvinti vidaus vartojimą, kai ekonomikos išorinis variklis, eksportas, ima strigti.

KOMENTARAS

Europos saugumo didinimas ir gerovės valstybės svarba

Ar nacionalinio karinio-politinio saugumo siekiai papildo, o gal prieštarauja socialinio saugumo ir demokratijos siekiams šiuolaikinėse gerovės valstybėse? Gal, vietoje socialinių išlaidų skiriant lėšas gynybai, visiškai dėl kitos priežasties nebeturėsime Europoje taip reikalingo atgrasymo poveikio? Štai ties kuo fokusuojasi dabartinis finansų perskirstymo klausimas Europos šalyse, ypač – po to, kai JAV nutarė sumažinti savo karinį dalyvavimą Europoje.