KOMENTARAS

Diskusija dėl mažųjų bendrijų formos likimo: ar mokestinė reforma keičia verslo pasirinkimus iš esmės?

Pastarosiomis savaitėmis viešojoje erdvėje suaktyvėjo diskusijos apie verslo formų įvairovę Lietuvoje ir galimus jos pokyčius. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto ketinimas svarstyti mažųjų bendrijų (MB) atsisakymą atkreipė dėmesį ne tik dėl pačios idėjos, bet ir dėl argumentų, kuriais ji grindžiama – teigiama, kad skirtingos verslo formos sudaro prielaidas mokestiniams skirtumams ir piktnaudžiavimui, o jų sumažinimas esą supaprastintų sistemą.

KOMENTARAS

Lietuvos aplinkosaugos politikoje daugiau Rusijos, nei Europos

Lietuvos institucijos jau daugiau nei 35 metus formuoja europinę aplinkosaugos politiką. Tačiau joje europinio turinio vis dar beveik neturime, užtat sklidina „rusiško“ kvapo.

KOMENTARAS

Būsto rinkoje – karštas sausis

Būsto rinka slysta ant ciklinio atsigavimo bangos keteros ir aktyvumu stebina jau antrus metus iš eilės. Vis dėlto, kyla klausimų, ar pavyks statybų sektoriui patenkinti išaugusį pirkėjų apetitą ir išsaugoti tvarią būsto rinkos raidą.

KOMENTARAS

Metų pradžia rinkose: meilę programiniam kodui keičia dėmesys tradicinėms industrijoms

Metų pradžia rinkose itin permaininga. Dauguma akcijų indeksų yra arti istorinių aukštumų ir iš pirmo žvilgsnio nieko įdomaus nevyksta, tačiau po vandeniu ryškėja naujos tendencijos. Rinkos numylėtinių – programinės įrangos vystytojų – akcijos smunka ir išgyvena „SaaS‘pokalipsę“, o investuotojai atsigręžia į fizinę ekonomiką.

KOMENTARAS

Europos Sąjungos ekonomikos perspektyvos: lipame iš duobės?

Pastaruosius kelerius metus euro zonos ekonomikos dinamika nedžiugino – BVP augimas balansavo ties stagnacijos ir recesijos riba. Rinkos dalyviai, regis, prie šios situacijos priprato, o viešojoje erdvėje euro zonos ekonomika dažnai buvo akcentuojama kaip silpna. Vis dėlto, tikėtina, kad ji šiuo metu yra pasiekusi didžiausią įtampą, o artimiausiu metu matysime vis daugiau pozityvių signalų.

KOMENTARAS

Pinigų pasiūla vėl stabiliai auga: infliacijos problema niekur nedingo?

Infliacija Lietuvoje išlieka viena aktualiausių ekonominių problemų. Naujausia tyrimų bendrovės „Norstat“ apklausa rodo, kad beveik pusė – 45 proc. – Lietuvos smulkių ir vidutinių įmonių vadovų teigia, jog kainų augimas šiemet turės didžiausią įtaką jų veiklai, skelbia BNS. Viešojoje erdvėje infliacija dažnai aiškinama atskirais veiksniais – atlyginimų augimu, brangstančiomis žaliavomis. Tačiau tai veikiau tėra pasekmės. Ilgalaikis visuotinis kainų augimas įmanomas tik tuomet, kai „iš oro“ kuriamų pinigų ekonomikoje daugėja. Būtent duomenys, rodantys, kad pinigų pasiūla euro zonoje ir Lietuvoje vėl stabiliai didėja, įmonių nuogąstavimus leidžia laikyti pagrįstais.

KOMENTARAS

Švęsti negalima dirbti: kur dėti kablelį sparčiai augančiai įmonei?

Spartus verslo augimas dažnai laikomas ženklu, kad pasirinkta kryptis yra teisinga. Didėjančios pajamos, nauji klientai ir auganti komanda paprastai siejami su sėkme. Tačiau praktika rodo, kad būtent sparčiausio augimo laikotarpiu vidutinio dydžio įmonėms tenka priimti sprendimus, susijusius su ilgalaikiais finansiniais ir organizaciniais įsipareigojimais, kuriuos vėliau koreguoti tampa sudėtinga. Tad augant veiklos mastui vis dažniau kyla klausimas – ar verslo tempą lemia realūs įmonės pajėgumai, ar tik ambicijos?

REDAKTORIAUS ŽODIS

Nemylima Europa

Šiais neramiais geopolitinių lūžių laikais Europai tenka šizofreniškas vaidmuo vienu metu būti ir auka, ir kaltininke.

KOMENTARAS

JAV išskirtinumas silpnėja, tačiau baimės dėl „Sell America“ scenarijaus – gerokai per ankstyvos

Pastarosiomis savaitėmis investuotojų dėmesį vėl patraukė geopolitiniai klausimai, ypač įtampa Arkties regione. Vis dėlto, finansų rinkų reakcija išliko santūri – eskalacija dėl Grenlandijos buvo pristabdyta, o ažiotažas dėl galimo „Sell America“ scenarijaus kol kas neperaugo į masinį JAV turto išsipardavimą. Nors Europos investuotojų apetitas JAV rinkoms šiek tiek sumažėjo, struktūrinio pasitraukimo požymių nematyti.

KOMENTARAS

JAV dolerio silpnėjimas: kokie Baltijos šalių verslai turi išlaikyti budrumą?

KOMENTARAS

Lietuvos BVP: dar vieni sėkmingi plėtros metai

2025-uosius ambicingai pradėjusi Lietuvos ekonomika antrąjį pusmetį sulėtino apsukas. Nepaisant to, metų rezultatas išliko solidus ir papildė itin sėkmingą Lietuvai raidos atkarpą. Be recesijos įveikusi pandemijos, rusijos agresijos ir energetinės krizės barjerus, šio kliūčių ruožo finišą Lietuva pasiekė tarp sėkmingiausiųjų ES.

KOMENTARAS

Kodėl valstybė nemoka skaičiuoti investicijų grąžos?

Viešajame sektoriuje investicijos dažnai vertinamos pagal tai, ar pinigai „įsisavinti“, o ne pagal tai, ar jie sukūrė ilgalaikę ekonominę vertę. Projektas laikomas sėkmingu, jei pastatytas kelias, renovuotas pastatas ar nupirkti įrenginiai. Tačiau ekonomisto požiūriu tai dar nėra investicija – tai tik išlaidos. Investicija prasideda tada, kai matuojame, ar ji padidino produktyvumą, sumažino kaštus, pritraukė verslą ar sukūrė tvarią grąžą biudžetui.

KOMENTARAS

Ką Lietuvos ekonomikai reikš didesnės gyventojų pajamos 2026 m.?

Nuo 2026 m. pradžios Lietuvoje įsigaliojo reikšmingi pokyčiai, kurie tiesiogiai paveiks gyventojų pajamas ir jų finansinius sprendimus. Didėja minimalus mėnesinis atlyginimas, pensijos vidutiniškai augs apie 12 proc., o daliai gyventojų atsiveria galimybė pasitraukti iš antros pensijų pakopos. Tai reiškia, kad į namų ūkių biudžetus papildomai įplauks daugiau lėšų. O kaip tai atsilieps Lietuvos ekonomikai?

KOMENTARAS

Pramonė metus baigė silpnesniais akordais

Po energingų startų 2025 m. pirmąjį pusmetį, nuo liepos apdirbamosios pramonės augimas išsikvėpė. Trečiąjį ketvirtį stebėjome epizodus, kai pramonės produkcijos apimtys net buvo kuklesnės nei analogiškais 2024 m. mėnesiais. Geopolitinės įtampos, vangesnė ES pramonės raida ir struktūrinės problemos bei JAV muitų politikos viražai didino neapibrėžtumą ir gadino rinkų apetitą mūsų produkcijos eksporto srautams.

KOMENTARAS

Ne tik saugumas: ekonominė JAV susidomėjimo Grenlandija pusė

Nesibaigiantys ir net, atrodo, aštrėjantys D. Trumpo komentarai apie JAV norą besąlygiškai perimti Grenlandijos kontrolę dažniausiai motyvuojami nacionalinio saugumo interesais, pirmiausia siekiant užsitikrinti Arkties regiono kontrolę, spręsti logistikos ir infrastruktūros klausimus. Tačiau tai tik viena medalio pusė. Ne mažiau svarbūs yra ir ekonominiai motyvai.