KOMENTARAS

Ką investuotojams žada dividendų sezonas Baltijos biržoje

Už lango kovo mėnuo, ir Baltijos biržoje įsibėgėja dividendų sezonas.

KOMENTARAS

Švari ekonomika – kas tai ir kaip ji veikia?

2025 m. ES investicijos į švarią energetiką pasiekė apie 336 mlrd. Eur per metus, o kai kuriose šalyse daugiau kaip 55 proc. suvartojamos elektros pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių. Tačiau švarios ekonomikos plėtra neapsiriboja vien energetika – ji apima pramonę, transportą, statybas, žiedinę ekonomiką ir inovacijų sektorių. Europos Komisijos skaičiavimu, dar 2022 m. žaliosios ekonomikos produktų ir paslaugų vertė viršijo 500 mlrd. eurų, o darbo vietų skaičius šioje srityje nuosekliai auga visoje Europoje. Ar švari ekonomika vis dar gali būti laikoma tik niša?

KOMENTARAS

Kur investuoti 1000 eurų per 20 metų sugeneravo didžiausią grąžą?

Šiuo metu dalis Lietuvos gyventojų svarsto, kaip toliau kaupti pensijai – likti antroje pakopoje ar investuoti savarankiškai. Tačiau ilgalaikiam rezultatui daug svarbesnis klausimas yra investavimo strategija: kokią jūsų ilgalaikio kaupimo portfelio dalį sudarys akcijos, ir kokią – obligacijos. Per pastaruosius 20 metų skirtingi šių turto klasių deriniai lėmė keliais šimtais procentų besiskiriančius rezultatus.

KOMENTARAS

Užsitęsus energetikos krizei – nauja maisto infliacijos banga?

Lietuvai nespėjus pamiršti 2021-2022 m. maisto kainų šoko, bręsta dar vienas. Energijos nešėjų kaina tiesiogiai „įsiūta“ į maisto pridėtinės vertės grandines. Jau galima stebėti aštrią azoto trąšų kainų reakciją į krizę, netruks į viršų užsiriesti ir žemės ūkio žaliavų kainų kreivės. Jei karas Artimuosiuose Rytuose greitu metu nesibaigs, tai neišvengiamai sukels dar vieną maisto žaliavų infliacijos bangą, kuri paveiks ir maisto prekių infliaciją galutiniams vartotojui.

KOMENTARAS

Lietuva laimės indekse: kodėl augant pajamoms krentame žemyn?

Pastarąjį dešimtmetį gyventojų pajamos augo sparčiau nei kainos, didėjo perkamoji galia, o santaupų turi vis daugiau žmonių. Tačiau naujausia „Pasaulio laimės indekso“ (World Happiness Report) ataskaita skelbia, jog jaučiamės mažiau laimingi nei pernai – iš 16-os vietos nukritome į 28-tą. Skaičiai rodo, kad gyvename finansiškai geriau, tad kokį signalą siunčia laimės rodikliai?

KOMENTARAS

Kodėl Žemės dieną verta kalbėti apie Jeffrey Epsteiną

Žemės diena. Vieniems ji – pavasario lygiadienio šventė, kai pagaliau išsivaduojame iš žiemos tamsos ir šviesusis periodas pradeda imti viršų. Kitiems tai proga iškelti planetos vėliavą prie įstaigos ar padaryti vieną kitą „gerą darbą“: pasipuošti „Facebook“ profilį su gamta susijusia nuotrauka, išrūšiuoti dar vieną perteklinę pakuotę, iškeisti automobilį į dviratį ar viešai pasipiktinti dėl kertamų miškų.

KOMENTARAS

Sankcijos formaliai griežtos, bet realiai apeinamos

Karas seniai nebėra vien geopolitinis konfliktas – jis tiesiogiai veikia ekonomiką. Vienas aiškiausių to signalų šiandien yra kylanti naftos ir kuro kaina. Tai reiškia ne tik didesnes išlaidas vartotojams ir verslui, bet ir tai, kad iš šių srautų generuojamos dar didesnės pajamos tiems, kuriems sankcijos turėjo jas riboti. Dar svarbiau – ekonominiai signalai palaipsniui nustelbia patį karo kontekstą. Diskusijos vis dažniau sukasi apie kainas, infliaciją ar tiekimo grandines, o ne apie tai, ar sankcijos iš tiesų pasiekia savo tikslą.

KOMENTARAS

Centrinio banko dilema

Šiandien Europos centrinis bankas (ECB) palūkanų normų nepakeitė, pripažino didėjančios infliacijos ir lėtėjančio ekonomikos augimo riziką, bet kol kas nepateikė jokių užuominų apie palūkanų normų keitimą. Kokia tikimybė, kad greta kylančių energijos ir daugelio kitų prekių bei paslaugų kainų šiemet pakils ir pinigų kaina?

KOMENTARAS

Naftos kainų šokas – ar jis privers ECB kelti palūkanas?

Pastarosiomis savaitėmis finansų rinkos vėl gyvena geopolitikos ritmu. Nors „pastarosiomis savaitėmis“ tikėtina per švelniai pasakyta, bet pagrindinė tema šiuo metu viena – JAV ir Izraelio kariniai smūgiai Iranui. Jie naujai prikėlė klausimą, kuris investuotojus lydi po tokių įvykių: ar naftos kainų šuolis gali vėl užsukti infliacijos spiralę ir priversti centrinius bankus griežtinti pinigų politiką?

KOMENTARAS

Pigūs siuntiniai ir brangios pasekmės

Pigūs siuntiniai turi savo kainą – tik ji paslėpta. E. komercija ir „vape“ šešėlis šiandien kuria nematomą mokestį sąžiningam verslui ir valstybės biudžetui. Šiandien Lietuvoje konkurencija vis dažniau vyksta ne tarp dviejų parduotuvių vitrinų, o tarp vitrinos ir telefono ekrano. Vienoje pusėje – verslas, kuris moka už atitiktį reikalavimams, ženklinimą, mokesčius ir prisiima riziką. Kitoje – „pigiau, greičiau, atsiųsime siuntiniu“.

KOMENTARAS

ECB šįkart palūkanų nelies, horizonte – stagfliacijos grėsmė

Baigiantis trečiajai karo Artimuosiuose Rytuose savaitei, šiandien ir rytoj į posėdžius renkasi svarbiausių pasaulio centrinių bankų pinigų politikos formuotojai. Geopolitinio neapibrėžtumo rūkas, sudirgusios finansų ir žaliavų rinkos bei energetikos sąnaudų šoko poveikis realiajai ekonomikai – visa tai reikšmingai komplikuoja kertinį centrinių bankų uždavinį – užtikrinti kainų stabilumą.

KOMENTARAS

Kodėl vyresnio amžiaus žmonės neskuba atsiimti II pakopos lėšų?

Diskusijose apie II pensijų pakopos privalumus ir trūkumus bene garsiausiai girdime jauno ir vidutinio amžiaus žmonių balsą: jie turi daugiausia planų, kur galėtų išleisti atsiimtas II pakopos lėšas, dažniausiai turi daugiau kasdienių išlaidų, taip pat aktyviai svarsto investavimo alternatyvas.

KOMENTARAS

Senstanti Baltijos šalių visuomenė: kas laukia mūsų ekonomikos?

Demografiniai pokyčiai Baltijos šalyse jau šiandien tyliai perbraižo ekonomikos ateitį. Mažėjantis gimstamumas, ilgėjanti gyvenimo trukmė ir vėliau priimami svarbiausi gyvenimo sprendimai keičia ne tik visuomenės struktūrą, bet ir darbo rinką, vartojimą bei finansų sistemą. Lietuvoje visuomenė sensta beveik dvigubai greičiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje, o iki 2050 m. ji gali tapti viena vyriausių Europoje. Ar mūsų ekonomika tam pasiruošusi?

KOMENTARAS

Naftos kainų šokas maišo kortas investuotojams

Šie metai rinkoms atrodė būsiantys puikūs. Ekonomikos atsigavimas pagaliau pasiekė seniai pamirštus sektorius ir regionus, daugelis pasaulio indeksų stiebėsi į naujas aukštumas, o sąlygos – beveik tobulos tvariam augimui. Tačiau konfliktas Artimuosiuose Rytuose apvertė visas šias tendencijas aukštyn kojom.

KOMENTARAS

Biurokratijos mažinimo keliu – viena koja?

2024 m. pabaigoje į politinės darbotvarkės aukštumas iškilo siekis mažinti biurokratiją ir administracinę naštą, apsunkinančią ir neretai stabdančią investicijas. Deja, šis siekis pamažu išsikvėpė – didžiausią įtaką tam turėjo viešąjį sektorių neretai apibūdinanti savybė – atsakomybės vengimas.