PRAMONĖ

Apdirbamajai pramonei Lietuvoje gresia panirti į nekonkurencingumo liūną

2024 m. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) siekė 77,8 mlrd. eurų ir per metus paaugo 2,6 proc. Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (UNECE) skaičiavimais, 26 proc. prie jo prisidėjo pramonė (įtraukiant statybų sektorių), įdarbinusi ir 27 proc. visos darbo jėgos. Paslaugų sektorius pernai sukūrė 71 proc. BVP (jame dirbo 68 proc. darbo jėgos), žemės ūkio – 3 proc. (įdarbino 5 proc.).

UKRAINA

„The Economist“ perspėja: Ukrainą iki 2026 m. gali ištikti „žiauri pinigų krizė“, Europa privalo ją spręsti

Britų savaitraštis „The Economist“ paskelbtoje išsamioje analizėje įspėjo, kad 2026–2029 m. Ukrainai reikės maždaug 389 mlrd. JAV dolerių finansinės ir

ESTIJOS EKONOMIKA

Estija atsispyrė nuo dugno: po ilgos recesijos fiksuojami pirmieji ūkio atsigavimo ženklai

Estijos ekonomika trečiąjį ketvirtį nežymiai atsigavo, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, padidėdama 0,9 proc., rodo Statistikos departamento

KOMENTARAS

Pirmą kartą šalies istorijoje: daugiau nei pusė Lietuvos žmonių gyvena kaip vidutiniai europiečiai

Per pastaruosius 20 metų Lietuva patyrė ne tik spartų ekonominį, bet ir socialinį virsmą. Įstojus į Europos Sąjungą (ES), mūsų tikslas buvo pasivyti pasiturinčias Vakarų Europos senbuves ir gyventi kaip tikriems europiečiams. Tada tai atrodė graži ambicija, net idealistiška. Tačiau šiandien toks siekis pamažu virsta realybe. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje daugumos gyventojų pajamos leidžia jiems save priskirti prie viduriniosios Europos klasės atstovų.

KOMENTARAS

Didesnis tarifas už bet kurį kitą

Kas kelia didesnę grėsmę ES ekonomikai – JAV ar Kinija?, – neseniai gavau tokį suktą ir kartu tiesmuką klausimą. Iš tiesų vienoje pusėje galią demonstruojantys Baltieji rūmai, kitoje – žaidimą be taisyklių žaidžianti Kinija. Milžiniškais pinigais ji užlieja gamintojus šalies viduje ir taip po truputį skandina konkurentus europiečius. Visa tai nevyksta vakuume: būtinybė daugiau investuoti į gynybą tik auga, formuojasi nauji galios centrai, trūkinėja tarptautinė prekyba.

KOMENTARAS

Vienodo ES tabako akcizo idėja: sveikatos pergalė ar grėsmė Lietuvai?

Europos Sąjungoje bręsta diskusija dėl radikalios tabako akcizų politikos pertvarkos. Svarstoma peržiūrėti Tabako akcizų direktyvą taip, kad Europos Komisija galėtų nustatyti vienodą minimalų tabako gaminių akcizo tarifą visoms valstybėms narėms, o dalį surinktų pajamų tiesiogiai pervesti į ES biudžetą.

O TAIP GERAI ĖJOSI...

Europos politikams nusibodo klimato kaita? Kovotojų su atšilimu gretos retėja

Europos kraštutinė dešinė negailestingai spaudžia žemyno konsensusą dėl klimato. Atsakas kol kas nerimtas. IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir

IŠSKIRTINIS INTERVIU

F. Füredi: save labiau apibūdinčiau kaip klasikinį liberalą

Analitikos centro „MCC Brussels“ vadovas Frankas Füredi, kaip ir pati įstaiga, dažnai vadinamas kraštutiniu dešiniuoju, euroskeptiku, populistu, o prieš centro renginius rengiami protestai. Tačiau, kaip pokalbyje su Evaldu Labanausku pabrėžė pats F. Füredi, jo tikslas kairuoliškame Briuselyje sukurti dinamišką, intelektualiai aktyvų konservatyvų centrą.

ES BIUDŽETAS

ES biudžetas: daugiau mokesčių, skolų ir išlaidų

Ką žinome apie naują septynerių metų ES biudžeto planą? IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius.

KOMENTARAS

JAV ir Rusijos viršūnių susitikimas yra geopolitinės nesėkmės simptomas

Vis daugiau spėlionių gaubia penktadienį planuojamą JAV ir Rusijos prezidentų susitikimą Ankoridže. Ar Ukraina bus prie stalo, ar atsiras meniu?

NELAIMINGI IR NEREIKALINGI

Žlunganti pasaulinė prieglobsčio sistema: kas ją turėtų pakeisti?

2018 m. Miguelis iš Lotynų Amerikos atvyko į Didžiąją Britaniją ir paprašė prieglobsčio sakydamas, kad bėga nuo nusikaltėlių, kurie jį grįžusį nužudytų. Praėjus septyneriems metams, jo byla vis dar neišspręsta.

KOMENTARAS

Kaip euro zonos ekonomikai sekasi atlaikyti muitų spaudimą?

Neapibrėžtumas dėl muitų ir prekybos su JAV perspektyvų gaubė euro zonos verslą nuo pat šių metų balandžio pradžios. Praėjus trims mėnesiams nuo žinių apie muitų įvedimą, pravartu panagrinėti kaip euro zonos verslas atlaiko muitų nerimą ir kaip patys muitai gali paveikti euro zonos ekonomiką. Tai – svarbus aspektas kiekvienai Baltijos valstybei, kadangi Baltijos šalių ekonomikų ciklai stipriai priklauso nuo eksporto srautų.

KOMENTARAS

Kas moka muitus?

Birželį JAV iždas surinko net 26 mlrd. importo muitų, tai yra penkis kartus daugiau nei prieš metus. Gegužės duomenimis, efektyvus importo tarifas padidėjo nuo 2,5 iki 8 proc., o dalis muitų dar net nepradėjo galioti. JAV administracija juos įvesdama tikino, kad tai mokestis užsieniečiams. Ekonomistai į tai atsakė: daugiau mokės patys amerikiečiai. Tuo metu akcijų rinkos yra istorinėse aukštumose ir neigiamo poveikio tarsi nemato. Tad kaip yra iš tikro?

KOMENTARAS

Apsnūdusi Europa sėdi ant maišo santaupų

ES susiklostė paradoksali situacija. Gyventojai sensta, ekonomika stagnuoja, ir tuo pat metu bankuose nenaudojami guli didžiuliai maišai gyventojų santaupų. Europos Komisija skaičiuoja, kad net 31 proc. europiečių santaupų dūla bankuose, o amerikiečiai savo pinigus įdarbina daug efektyviau ir kojinėse bei bankų depozituose laiko triskart mažiau pinigų. Paslaptis slypi neišvystytose II ir III pakopos pensijų sistemose, kurios leistų nukreipti gyventojų santaupas į investicijas ir jas paversti oria senatve.

VIENYBĖ NEŽYDI

Sena ir marga: kurioms Europos šalims sunkiausia suderinti interesus ir požiūrius?

Kai dar 2017 m. ką tik išrinktas Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė apie Europos strateginės autonomijos būtinybę, dauguma europiečių kolegų pažiūrėjo kaip į arogantišką ir maištingą paauglį ar, blogiau, kaip į nusistovėjusios tvarkos griovėją. Dabar, Rusijai tęsiant karą Ukrainoje ir kylant platesnei karinei grėsmei Europai bei JAV prezidentu perrinktam Donaldui Trumpui griaunant pasaulinę tvarką, E. Macrono iškelta stiprios Europos idėja sulaukia palaikytojų ir Briuselyje, ir vis daugiau Europos šalių sostinių. Tačiau išlieka kita problema – Europos šalių interesai pernelyg skirtingi, o požiūriai ir vertybės priklauso ne tik nuo raidos ir istorinių aplinkybių, bet ir rinkimų rezultatų.