ES PREKYBA

Naujus prekybos kelius ES tiesia į Lotynų Ameriką ir Aziją. Kaip toli jais galima nukeliauti?

Kol JAV prezidentas Donaldas Trumpas švaistėsi muitais ES, vienai svarbiausių savo prekybos partnerių, ir grasino Danijai bei Grenlandijai, ES nesnaudė.

KOMENTARAS

Europa imasi reguliuoti „Big Tech“: kokią įtaką padarys naujos socialinių tinklų taisyklės?

120 mln. eurų bauda platformai „X“ ir kaltinimai „TikTok“ dėl priklausomybę skatinančio algoritmo žymi naują etapą Europos ir socialinių tinklų milžinių santykiuose. Jis rodo, kad skaitmeninis „laukinių Vakarų“ laikotarpis baigiasi, o technologinių kampanijų veikla Europos Sąjungoje (ES) pereina į griežtesnės priežiūros ir aiškesnės atsakomybės režimą.

EUROPOS IŠŠŪKIAI

Ramiau nebus: penki svarbiausi klausimai, lemsiantys ES likimą 2026-aisiais

Europai 2025-ieji nebuvo ramūs metai. Ukrainoje tęsėsi karas, o dar rūpesčių pridėjo pareigas vėl pradėjęs eiti JAV prezidentas Donaldas Trumpas, ėmęs spausti ES tiek prekybos, tiek saugumo srityse. Šiemet Europos vėl laukia neramūs metai. Kokių galime tikėtis audrų?

KOMENTARAS

ES Kibernetinio atsparumo aktas: ką svarbu žinoti gamybos įmonėms

Pastaraisiais metais Europos Sąjungoje vis daugiau dėmesio skiriama kibernetinio saugumo reguliavimui. Nuo 2026 m. rugsėjo 11 d. pradės galioti dalis Kibernetinio atsparumo akto (angl. Cyber Resilience Act, CRA) nuostatų, kurios iš esmės išplečia skaitmeninių produktų gamintojų atsakomybę. Šie pokyčiai neišvengiamai paveiks ne tik pačius gamintojus, bet ir produktų naudotojus. Tai ypač aktualu gamybos įmonėms, kurių veikloje šiandien naudojama daugybė skaitmenizuotų ir automatizuotų sprendimų. Tam, kad gamybos procesai ir ateityje vyktų sklandžiai, reguliavimo pokyčiams būtina ruoštis iš anksto.

KOMENTARAS

Lietuvos aplinkosaugos politikoje daugiau Rusijos, nei Europos

Lietuvos institucijos jau daugiau nei 35 metus formuoja europinę aplinkosaugos politiką. Tačiau joje europinio turinio vis dar beveik neturime, užtat sklidina „rusiško“ kvapo.

KOMENTARAS

Europos Sąjungos ekonomikos perspektyvos: lipame iš duobės?

Pastaruosius kelerius metus euro zonos ekonomikos dinamika nedžiugino – BVP augimas balansavo ties stagnacijos ir recesijos riba. Rinkos dalyviai, regis, prie šios situacijos priprato, o viešojoje erdvėje euro zonos ekonomika dažnai buvo akcentuojama kaip silpna. Vis dėlto, tikėtina, kad ji šiuo metu yra pasiekusi didžiausią įtampą, o artimiausiu metu matysime vis daugiau pozityvių signalų.

KOMENTARAS

Karšta kova dėl ES ilgalaikio biudžeto

Artėjant metų pabaigai, Briuselyje toliau intensyviai vyksta politikos formavimas, o derybos dėl Europos Sąjungos (ES) ilgalaikio biudžeto tampa vis intensyvesnės. Pasak vieno ES diplomato, šios derybos dėl „daugiamečio finansinio plano“ (DFP), kuris apima ES išlaidas 2028–2034 m., tampa „sunkiausiomis ES istorijoje“. Liepos mėnesį Europos Komisija (EK) be gėdos pasiūlė beveik padvigubinti savo išlaidas nuo maždaug 1,2 trln. eurų per septynerius metus iki 2 trln. eurų, nepaisant to, kad šį rudenį Europos Audito Rūmai išleido „neigiamą“ nuomonę dėl ES išlaidų šeštus metus iš eilės.

ŽMOGAUS TEISĖS LATVIJOJE

Stambulofobija: aistros dėl Stambulo konvencijos paskatino ankstyvą Latvijos Saeimos rinkimų kampaniją

„Mes nubausime jus per kitus rinkimus“, – šis plakatas išsiskyrė iš minios, nes jaunas protestuotojas jį sumaniai pritvirtino prie raudonai šviečiančio koto. Plakatų buvo daug, bet žmonių – dar daugiau. Pagal policijos pranešimus lapkričio 6 d. vakarą Rygos senamiestyje, netoli parlamento pastato, susirinko daugiau nei 10 tūkst. protestuotojų, o mažesni mitingai vyko ir kituose Latvijos miestuose, net užsienyje: Londone, Berlyne, Briuselyje, Vašingtone, Toronte, Stokholme, Osle, Helsinkyje, Taline.

ĮKURTUVĖS

„Freedom24“ plečiasi Baltijos šalyse: verslą regione plėtos iš būstinės Vilniuje

Tarptautinis investavimo brokeris „Freedom24“, NASDAQ kotiruojamos „Freedom Holding Corp.“ Europos padalinys, atidarė biurą Lietuvoje, kuris taps regioniniu centru Baltijos šalių

KOMENTARAS

Ar kriptovaliutos išsaugos dolerio galią?

JAV dolerį atidžiai stebi viso pasaulio investuotojai. Bankai, įmonės ir vyriausybės, naudojančios jį kaip tarptautinę mokėjimo priemonę ir vertės saugyklą, nerimauja dėl nepastovios ir priešiškos prezidento Donaldo Trumpo „Amerika pirmiausia“ politikos. Jie bijo kitų žingsnių valiutas paversti ginklu. Jie nerimauja, kad JAV vyriausybės skola yra netvari, o Federalinė rezervų sistema (FED), kurios nepriklausomybė yra pakibusi ant plauko, jaus spaudimą, nepaisant pasekmių, sumažinti infliaciją.

KOMENTARAS

Akcizai ir kontrabanda – ant EK svarstyklių lėkščių

Europos Komisija svarsto Tabako akcizų direktyvos pokyčius, kurie numato, kad EK galėtų nustatyti vienodą minimalų tabako gaminių akcizo tarifą visoms valstybėms narėms, o dalį surinktų pajamų tiesiogiai pervesti į ES biudžetą.

ES BIUDŽETAS

ES bet kokia kaina siekia gauti kuo daugiau mokesčių įgaliojimų

Šią vasarą Europos Komisija pasiūlė penkis naujus pajamų šaltinius ES naujajam ilgalaikiam biudžetui (daugiamečiam finansiniam planui (DFP), kuris turėtų būti vykdomas nuo 2028 iki 2034 m. ES valstybės narės jau atmetė du iš penkių pasiūlymų. Ypač didelį pasipriešinimą sukėlė pasiūlymai dėl Europos įmonių išteklių (CORE) ir tabako akcizo nuosavų išteklių (TEDOR).

AUTOMOBILIŲ PRAMONĖ

Kinijos elektromobilių invazija į Europą: korėjiečiai ir japonai aplenkti, taikiklyje – vietos gamintojai

Kinijos elektromobiliai 2024 m. užėmė daugiau nei 20 proc. Europos Sąjungos elektromobilių rinkos, o jų kainos yra iki 40

VENGRIJA

Pagalba draugui: prieš artėjančius rinkimus V. Orbánas turi rimtų problemų, D. Trumpas jam tiesia ranką

Vengrija sudarė susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis dėl „finansinio skydo“, kuris apsaugos šalies ekonomiką nuo išorės grėsmių, sekmadienį po penktadienio susitikimo

PRAMONĖ

Apdirbamajai pramonei Lietuvoje gresia panirti į nekonkurencingumo liūną

2024 m. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) siekė 77,8 mlrd. eurų ir per metus paaugo 2,6 proc. Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (UNECE) skaičiavimais, 26 proc. prie jo prisidėjo pramonė (įtraukiant statybų sektorių), įdarbinusi ir 27 proc. visos darbo jėgos. Paslaugų sektorius pernai sukūrė 71 proc. BVP (jame dirbo 68 proc. darbo jėgos), žemės ūkio – 3 proc. (įdarbino 5 proc.).