EKONOMIKA

Pirkti, pirkti ir dar kartą pirkti: 2026-aisiais Lietuvos ekonomiką skatins vidaus vartojimas

Mokestiniai pokyčiai, JAV muitai, gyventojų sąskaitas papildysiantys antros pensijų pakopos pinigai, didžiulės gynybos išlaidos. Lietuvos ekonomikai tai bus papildomi veiksniai 2026 m., be tradiciniais tapusių tokių dirgiklių, kaip stagnacija svarbiausiose eksporto rinkose, lėčiau už atlyginimus augantis produktyvumas, karas Ukrainoje, žaliavų kainos.

PROGNOZĖS

Lietuva ir pasaulis 2026-aisiais

Svarbiausios tendencijos, įvykiai ir žmonės, kuriuos stebėsime naujaisiais metais

KOMENTARAS

Į 2026-uosius: atviros durys, pravertas langas

Stovint ant 2026-ųjų slenksčio verta prisiminti ne tik asmeninius, bet ir ryškiausius šalies ekonomikos įvykius – ypač tuos, kurių aidas lydės ir naujais metais. Tad – apie praeitį, kuri lems mūsų visų ateitį.

KOMENTARAS

Baltijos šalių perspektyvos 2026 metais: didžiausiu potencialu išsiskiria Lietuva

Baltijos šalys į 2026 metus žengia makroekonominio neapibrėžtumo sąlygomis, tačiau toliau demonstruoja atsparumą ir rodo laipsniško atsigavimo požymius. Didžiausiu potencialu visame regione išsiskiria Lietuva, o artėjant naujiems metams, kyla klausimas, kaip šį potencialą išlaikyti ir paversti tvariu augimu.

KOMENTARAS

2026 m. ekonomikos kryptis – kurios sritys augs sparčiausiai?

2026-ieji pasaulio ekonomikai atneša išskirtinę nežinomybę. Ekonomikos netikrumas šiuo metu yra kelis kartus didesnis nei pandemijos laikotarpiu. Tai lemia atsargesnį įmonių, investuotojų ir vartotojų elgesį bei kuria aplinką, kurioje prognozuoti tampa gerokai sunkiau. Vis dėlto, nepaisant pasaulinių rizikų, keliems sektoriams Lietuvoje prognozuojami palankūs metai.

KOMENTARAS

Ką ir kaip vysimės dabar?

Pagal daugelį ekonominių ir socialinių rodiklių Lietuvos progresas pastaraisiais metais pralenkė visas regiono valstybes. Populiarėja nuomonė, kad nebereikia lygiuotis į užnugaryje likusią Estiją, reikia naujų tikslų ir aukščiau iškeltų kartelių. Vis tik, po švytinčiu Lietuvos fasadu, lieka nemažai pelėsio, kurio neišnaikinus, sunku tikėtis pavyti turtingiausias ir pažangiausias Europos Sąjungos (ES) valstybes.

KOMENTARAS

JAV ekonomikos padėtis – prastesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio

Besiruošiant didžiausiam vartojimo bumui prieš didžiąsias metų šventes, amerikiečių nuotaikos su džiugesiu šiemet turi mažai ką bendro. Gyventojų pasitikėjimo rodiklis pasiekė antrą blogiausią rezultatą per penkerius metus, o trys ketvirtadaliai gyventojų vertina ekonomikos būklę kaip tik vidutinišką ar prastą. Pagrindinis gyventojų nerimo šaltinis – spartus kainų augimas, kurį sustiprino pavasarį Trumpo įvesti muitai. Nepaisant to, šalies ekonomika auga tokiu pat greičiu, lyg nieko nebūtų įvykę. Kokia yra tikroji JAV ekonomikos realybė?

KOMENTARAS

Lietuvos ekonomika lėtina apsukas

Trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ūkio pulsas sulėtėjo, prekių eksporto varikliai ėmė strigti, tačiau atsparumą palaiko vidaus paklausa.

KOMENTARAS

Braškanti Rusijos ekonomika

Pastaruosius dvejus metus Rusijos ekonomikos augimas viršijo daugelį prognozių ir lūkesčių – iš dalies dėl to, kad jos pramonė greitai persiorientavo nuo sviesto prie ginklų. Tačiau šiemet augimas jau išblėso, o naujos JAV ir ES sankcijos gali stumtelėti ją link recesijos.

REDAKTORIAUS SKILTIS

Ar maža šalis gali būti sėkminga?

Mažos valstybės turi daug trūkumų ir silpnybių. Nėra oficialios apibrėžties, ką laikyti maža šalimi. Skaičiuojant vidurkį, vidutinė šalis pasaulyje turėtų daugiau nei 42 mln. gyventojų, o Europoje – per 16 mln. Europos šalių populiacijos mediana yra apie 6 mln., pasaulio – nuo 7 iki 8 mln. gyventojų. Lietuva yra namai beveik 3 mln. žmonių, todėl, kad ir kaip vertinsi, esame maži tiek Europos, tiek pasaulio kontekste.

DIDŽIOJI EUROPA

Kliūčių ruožas: ES siekia tapti vienu iš pasaulinės galios polių. Ar tai įmanoma?

„Donaldas Trumpas pavers Europą didžia“, – taip juokavo kai kurie Europos saugumo ir ekonomikos ekspertai po to, kai antrą kartą perrinktas JAV prezidentas ėmėsi vieną po kito nutraukti Europos ir JAV transatlantinės partnerystės saitus. Tačiau iki Europos tapimo didžia laukia ilgas kelias.

KOMENTARAS

Baltijos šalių ekonomikos: Lietuva išlaiko lyderės poziciją

Įpusėjant 2025 metams, vis aiškiau matyti, kaip šiemet vystosi Baltijos šalių ekonomikos ir kuri iš jų pasižymi stipriausiu ekonomikos ciklu. Naujausi duomenys bei išankstiniai makro rodikliai rodo, kad Lietuvos ekonomika regione ir toliau išlaiko lyderystę tarp Baltijos šalių. Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuva buvo vienintelė Baltijos šalis, kurioje užfiksuotas BVP augimas, tuo metu, kai Latvijos ir Estijos ekonomikos toliau traukėsi.

KOMENTARAS

Kada išsikvėps Lietuvos ekonomikos spurtas?

Naujausiais duomenimis, po ilgai trukusio įspūdingo augimo balandį Lietuvos apdirbamosios gamybos apimtys sumažėjo 3,5 procento. Ar jau pradedamos matyti neigiamos

KOMENTARAS

Lietuvos ekonomika 2025-aisiais – tarp augimo ir audros debesų

2025 m. pradžia Lietuvos ekonomikai pažymėta dviprasmiškomis nuotaikomis. Viena vertus, žvelgiant į praėjusių metų pabaigą, situacija atrodė tarsi iš vadovėlio – ketvirtąjį 2024 m. ketvirtį šalies BVP šoktelėjo net 3,7 proc., o tokio tempo nebuvome matę nuo pat 2022 m. pradžios. Atsigavusi pramonė, augančios mažmeninės prekybos apimtys, pagerėję vartotojų lūkesčiai ir net pirmieji būsto rinkos atsigavimo ženklai leido įžengti į 2025-uosius su aiškiai pozityvia nuotaika. Vis dėlto, kaip dažnai nutinka ekonomikoje, tai, kas kyla, negali augti amžinai.

ES KONKURENCINGUMAS

C. Saravakas: vyriausybės neturėtų spręsti, kuriai inovacijai leisti mokesčių mokėtojų pinigus

Metų pradžioje dvylika Europos tyrimų centrų vienijanti iniciatyva EPICENTER paskelbė dvi ataskaitas apie ES konkurencingumą ir prekybą muitų laikotarpiu. Ataskaitų išvadas su vienu autorių Constantinu Saravaku aptarė Liepa Žeromskaitė.