Meniu
Prenumerata

sekmadienis, lapkričio 29 d.
„NORD STREAM 2“
Vokietija siekia savarankiško Europos apsisprendimo dėl energijos išteklių pirkimo
BNS
Scanpix
„Nord Stream 2“ vamzdis Čeliabinske

Vokietijos vyriausybė nesutinka su JAV sankcijomis Rusijos antrajam eksporto dujotiekiui per Baltijos jūrą „Nord Stream 2“ ir siekia, kad Europa savarankiškai spręstų, iš ko pirkti energijos išteklius, pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministras.

„Juk aišku viena: sprendimus dėl Europos energetikos politikos priimame Europos sostinėse ir kartu Briuselyje. Mes patys sprendžiame, iš kur pirkti energijos išteklius“, – vizito į Rusiją išvakarėse interviu naujienų agentūrai „Interfax“ sakė Heiko Maasas.

„Mūsų bendrų Europos transatlantinių ryšių su Jungtinėmis Valstijomis istorija skaičiuojama dešimtmečiais. Jie yra pagrįsti tvirtu pagrindu ir niekada nebuvo apsprendžiami išskirtinai momentine politika. Bet, be abejo, mūsų vyriausybės pozicija dėl to yra nedviprasmiška: mes nesutinkame su eksteritorinėmis sankcijomis ir aiškiai tai pareiškiame JAV vyriausybei“, – kalbėjo Vokietijos diplomatijos vadovas.

„Tai yra mūsų energetikos politikos suvereniteto klausimas, bet taip pat ir mūsų įmonių teisinės apsaugos sukūrimo klausimas“, – pridūrė H. Maasas.

Europos Sąjungos ambasadorius Rusijoje Markusas Edereris prieš kelias dienas pareiškė, jog Europos Komisija rengia mechanizmą, kuris padidintų ES atsparumą trečiųjų šalių eksteritorinėmis sankcijoms, įskaitant galimoms JAV sankcijoms „Nord Stream 2“ dalyviams.

„Kalbant apie atsaką, Europos Komisija rengia „Komunikatą dėl ES finansinio ir ekonominio suvereniteto stiprinimo priemonių“. Tikimasi, jis bus paskelbtas metų pabaigoje ir, be kitų užduočių, padės pagrindą sustiprintam sankcijų mechanizmui, kuris taip pat padidins ES atsparumą eksteritorinėmis sankcijoms iš trečiųjų šalių“, – teigė M. Edereris.

Jis pažymėjo, kad bendrą ES poziciją šiuo klausimu jau išreiškė ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.

„Vertindamas padėtį, įskaitant ir dėl „Nord Stream 2“, jis išreiškė didelį susirūpinimą dėl to, kad „JAV vis dažniau taiko sankcijas ar grasina jas panaudoti prieš Europos bendroves ir interesus“. Savo pareiškime jis taip pat aiškiai leido suprasti, kad kad ES mano, kad eksteritorinių sankcijų taikymas prieštarauja tarptautinei teisei. Ir pridūrė, kad Europos politiką turėtų nustatyti Europa, o ne trečiosios šalys“, – sakė M. Edereris.

Praėjusį mėnesį JAV Kongreso Atstovų rūmai ir Senatas patvirtino JAV gynybos biudžeto projektą, kuris apima sankcijų „Nord Stream 2“ išplėtimą – įmonėms, kurios yra įsitraukusios į jo užbaigimą.

2019 m. gruodžio 20-ąją JAV prezidentui Donaldui Trumpui paskelbus sankcijas „Nord Stream 2“, šio dujotiekio tiesimas Šveicarijos bendrovės „Swiss Allseas“ trimis specialiais laivais buvo nedelsiant nutrauktas. Vamzdynas nutiestas 94 proc., projekto įgyvendinimas sustojo.

Šiuo metu galiojančios Vašingtono sankcijos nukreiptos prieš laivus, tiesiogiai užsiimančius vamzdžių klojimu po vandeniu. Naujų sankcijų taikiniai – laivų draudikai bei aptarnavimo įmonės, atliekančios geodezinius, tranšėjinius, suvirinimo ir kitus darbus. Sankcijos taip pat būtų nukreiptos prieš įmones, vykdančias vamzdynų bandymus ir juos sertifikuojančias, tai yra atliekančios darbus, be kurių vamzdynai negali būti pradėti naudoti.

55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo vamzdynas „Nord Stream 2“ Baltijos jūroje nuo Rusijos iki Vokietijos klojamas greta daugiau nei aštuonerius metus jau veikiančio, tokio pat pajėgumo dujotiekio „Nord Stream“.

Kremliaus kontroliuojamas „Gazprom“ yra vienintelis faktinis šio projekto vystymo bendrovės akcininkas, o jo Europos partnerės šiame projekte – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra finansavimo dalininkės bei būsimos naudos gavėjos.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2020 08 11 11:30
Spausdinti