Meniu
Prenumerata
ketvirtadienis, vasario 20 d.
PROGNOZĖ
Šiais metais biurų pasiūla Vilniuje dar augs
BNS
(Fotobanko nuotr.)

Sparčiai auganti pasiūla Vilniaus biurų rinkoje didės ir 2020-aisiais, tačiau plėtotojams neturėtų kilti problemų juos realizuojant, mano ekspertai. Anot jų, didelė konkurencija neleis augti biurų nuomos kainoms, o plėtotojai gręšis į logistikos segmentą ar imsis atnaujinti senesnius pastatus.

Pernai sostinės biurų rinkos pasiūla augo 10 proc., tačiau šiemet ji turėtų didėti dar 16 proc., skaičiuoja nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Colliers international advisors“.

„2020 ir 2021 metais dominuos B klasės projektai. Dalis jų projektų bus vystoma naujose, rinkos nepatikrintose lokacijose. Tačiau matome, jog planuojamos techninės charakteristikos dažnai žada kokybiškus projektus už prieinamas kainas“, – BNS sakė „Colliers international advisors“ Tarpininkavimo departamento vadovė Sandra Jovaišaitė.

Pasak jos, pastaruosius metus mažėjantis vakansijos lygis ir silpnos nuomininkų derybinės pozicijos vis dėlto neleidžia biurų pastatų savininkams gerokai didinti nuomos kainų.

„Nuomos kainos Vilniuje išlaiko gana panašų lygį. Aktyvus projektų plėtojimas riboja kainų augimą, o vis didėjančios statybų sąnaudos neleidžia kainoms kristi. Vis dėlto 2020 ir 2021 metai gali mažinti B1 klasės ir kilstelėti A klasės biurų nuomos kainas. Tai turėtume pajausti jau nuo 2020-ųjų pabaigos“, – teigia S. Jovaišaitė.

Analitikės teigimu, 2020 metais Vilniaus biurų rinkoje, net ir spartėjant plėtros tempams, ji turėtų išlaikyti vidutinį 60 tūkst.-70 tūkst. kv. metrų ploto metinį nuomos lygį.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Newsec advisers LT“ Tyrimų ir analitikos grupės vadovas Mindaugas Kulbokas taip pat prognozuoja, jog 2020 metais sostinės biurų rinkoje išliks aktyvi paklausa.

„Plėtotojai aktyviai varžysis dėl bent keleto didesnių nei 7 tūkst. kv. metrų ploto išankstinių nuomos sutarčių. Apskritai, išankstinės sutartys dėl 2021-2022 metų bus rinkos variklis. Toliau gali tęstis Skandinavijos kompanijų susidomėjimas Vilniaus biurų patalpomis“, – sako jis.

Anot M. Kulboko, Vilniuje turėtų augti mažesnių biurų paklausa, Kaune metų pradžioje bus nemaža pasiūla, o tai gali stabdyti plėtros tempus.

Kliūtys investiciniams sandoriams

Pasak nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės CBRE vyresniojo analitiko Igno Goštauto, pastaruosius kelerius metus į Baltijos šalių komercinio turto rinką žengė nemažai didelių tarptautinių investuotojų – „Deka“, „Kildare“, „WP Carey“, „Corum“, tačiau rinkoje kol kas trūksta objektų, kurie galėtų būti jiems pasiūlyti.

„Vis daugiau matome didelių sandorių ir didesnį tarptautinių investuotojų susidomėjimą. Tai puiki galimybė šalies nekilnojamojo turto rinkai, nes kartu su didžiaisiais investuotojais ateina žemesnis pajamingumas bei aukštesnė kokybės kartelė. Vis dėlto kokybiškų didesnių projektų trūkumas riboja naujų žaidėjų susidomėjimą Baltijos šalimis“, – BNS sako jis.

I. Goštautas prognozuoja, kad didiesiems tarptautiniams investuotojams patrauklių objektų plėtra turėtų natūraliai didėti, todėl bus vis daugiau pasaulyje žinomų investuotojų tiek iš Europos, tiek iš Azijos.

„Pastaruosius kelerius metus investicijos į komercinį turtą Baltijos šalyse vidutiniškai svyravo apie 1 milijardą eurų kasmet. Manau, kad ne išimtis bus ir 2020-ieji“, – teigia jis.

M. Kulbokas sako, jog investuotojai į komercinį turtą bus pakankamai agresyvūs.

„Jie toliau ieškos kokybės ir vertės santykio. Didelė tikimybė, kad 2020 metais centriniame verslo rajone esantys objektai pabandys pramušti ir 5 procentų pajamingumo kartelę“, – BNS sakė jis.

Anot analitiko, tikėtina, kad dar Baltijos šalių tiesiogiai nepalies, pasaulyje didėjantys šalių skoliniai įsipareigojimai, kurie persimes į pasaulinę bankų ir įmonių blogų paskolų krizę.

„Priešingai – tai suteiks dar daugiau argumentų investuoti Baltijos šalyse, kur investicinė aplinka yra saugi ir patikima“, – teigia M. Kulbokas.

Rinka gręšis į logistikos segmentą

I. Goštautas prognozuoja, jog dėl elektroninės prekybos plėtros nekilnojamojo turto rinka taip pat vis labiau gręšis į logistikos segmentą.

„Kaip ir visur Europoje, Baltijos šalyse dominuoja biurų ir prekybos objektai, tačiau industriniai, ypač logistikos pastatai įgauna vis didesnę svarbą. Be įprastų priežasčių susidomėjimą jais palaiko elektroninės prekybos augimas“, – sako jis.

Anot M. Kulboko, šiemet plėtotojai turėtų imtis vis daugiau gamybos ir logistikos projektų.

„Pramonės įmonės ieško galimybių naujų technologijų diegimui ir tai skatina naujų pastatų poreikį. Didesnio aktyvumo galime sulaukti laisvosiose ekonominėse zonose, kur įrengta reikiama infrastruktūra. Be to, pradėti tokie infrastruktūros projektai kaip „Rail Baltica“ statyba, „Via Baltica“ rekonstrukcija, Klaipėdos uosto plėtra – didelė paspirtis pramonės ir gamybos įmonėms“, – sako jis.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2020 01 02 10:47
Spausdinti