Meniu
Prenumerata

pirmadienis, rugsėjo 27 d.


NT RINKA
NT plėtotojai apie Vilniaus bendrąjį planą: vertina teigiamai, bet mato ir trūkumų
BNS
Pexels

Vilniaus valdžiai netrukus ketinant patvirtinti naują 15 metų trukmės miesto bendrąjį planą, nekilnojamojo turto rinkos žaidėjai tikisi kuo spartesnio jo įsigaliojimo, tačiau kartu abejoja, ar institucijos yra pasirengusios tinkamai jį įgyvendinti. BNS kalbinti NT įmonių atstovai mato ir plano trūkumų, pavyzdžiui, per didelis infrastruktūros mokestis, mažinamas miesto centro užstatymo intensyvumas.  

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Darnu Group“ generalinė direktorė Sigita Survilaitė-Mekionienė bendrąjį miesto planą vertina „vienareikšmiškai tik teigiamai“.

„Tai daug metų laukta žinia, todėl vienareikšmiškai vertinu tik teigiamai. Bendrasis planas yra dokumentas, nustatantis plėtros galimybes visose miesto teritorijose, o turėti aiškias, visiems vienodas taisykles ir tvarkas šioje srityje yra tiesiog būtina“, – BNS sakė S. Survilaitė-Mekionienė.

„Tikiuosi, kad rengiant ir derinant naujus projektus sumažės įvairių interpretacijų, individualaus požiūrio į vieno ar kito projekto ar apimčių galimybes. Daugiau aiškumo, skaidrumo yra tik gerai“, – pridūrė ji.

NT plėtros bendrovės „Realco“ vadovo Juliaus Dovidonio teigimu, naujasis miesto planas eliminuos dviprasmybes.

„Ne paslaptis, kad susiduriama su situacijomis, kai priimant sprendimus dėl NT projektų plėtros,  vadovaujamasi ne šiuo metu galiojančiu ir teisinį pagrindą turinčiu senuoju bendruoju miesto planu, o naujuoju, kuris kol kas nėra patvirtintas ir neturi juridinės galios“, – BNS tikino J. Dovidonis.

„Labai norisi, kad naujasis planas galiausiai būtų patvirtintas ir kuo greičiau įsigaliotų, tačiau į tai žiūrime atsargiai. Naujojo plano laukiame jau ne vienerius metus, būta ir ne vieno bandymo jį patvirtinti“, – pridūrė jis. 

„Merko statybos“ generalinis direktorius Saulius Putrimas pastebi, kad didžiausias iššūkis NT plėtotojams yra ne pats bendrasis planas, o jo taikymas.

„Verslas, norėdamas kuo greičiau pasiūlyti rinkai naujų nekilnojamojo turto projektų, manau, greitai prisitaikys. Pagrindinis klausimas – kaip operatyviai prie naujų pokyčių prisitaikys Vyriausybės institucijų, savivaldybės darbuotojai? Ar užteks dabar turimų resursų, kai darbų apimtys dėl naujų sąlygų – nuotolinio darbo, gerokai išaugusio interesantų srauto, nes rinkos spaudžiami NT plėtotojai skuba tvirtinti naujus projektus – ir taip jau gerokai padidėjo?“ – BNS teigė S. Putrimas.

Pasak NT vystytojos „Homa“ vykdomosios direktorės Jurgitos Kveselaitės, bendrasis planas išsprendžia pagrindinę problemą – aiškiau reglamentuoja statybos galimybes, tačiau jis turi ir minusų. 

„Prie pagrindinių minusų priskirčiau tai, kad atskiros bendrojo plano zonos nesutampa su sklypų ribomis. Tai gali sukelti nemažai dirbtinių problemų. Vilniaus centre daugeliu atvejų yra mažinamas gyvenamosios paskirties teritorijų intensyvumas, nors yra teigiama priešingai, kad miestų centrus reiktų tankinti, siekiant išnaudoti jau sukurtą infrastruktūrą. Dar vienas minusas – tai detalieji planai, kuriuos daugeliu atvejų vėl reikės rengti“, – BNS aiškino J. Kveselaitė.

NT vystytojos „Lithome“ direktorės Rasos Radovičienės teigimu, plane patvirtintos teritorijų prioritetinės zonos ir numatomas infrastruktūros mokestis atneš teigiamų pokyčių, tačiau jie nėra iki galo aiškūs.

„Mūsų nuomone, paminėti aspektai šiuo metu dar nėra aiškūs, jie nėra išdirbti iki galo. Mūsų vertinimu, šiuo metu numatomas infrastruktūros mokestis yra per didelis – dėl to pirmiausia nukentės pirkėjai, nes būstas brangs dar labiau“, – BNS tvirtino R. Radovičienė. 

M. Pakalnis: naujas Vilniaus bendrasis planas – galimybių, o ne investicijų žemėlapis

Vilniaus bendrojo plano rengimas – finišo tiesiojoje, jau matyti sėkminga pabaiga, interviu BNS sako Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis.

Jo teigimu, pagrindinis naujo plano tikslas yra subalansuoti plėtrą taip, kad miestas visomis kryptimis plėtotųsi tolygiai. Jis pripažįsta, kad detalesnis, skaidresnis, aiškesnis bendrasis miesto žemėlapis yra tik galimybių, o ne investicijų planas – jis suteiks verslui galimybių investuoti, o ne nubrėš privalomas permainas.  

Plėtra – į pietinę ir pietrytinę miesto dalį

Pasak M. Pakalnio, plane atsispindės ir politiniai, strateginiai plėtros prioritetai – norima, kad sostinė judėtų į pietinę, pietrytinę miesto dalį.

„Analizės rodo, kad ten ir socialinių problemų yra daugiausia, ir teritorijų patrauklumas yra gerokai mažesnis, ir gyventojai ten socialiai silpnesni. Tas ligšiolinis miesto judėjimas šiaurės vakarų kryptimi išbalansavo pačią miesto struktūrą, nes miestas tęsiasi viena kryptimi ir centras tampa nebe centru – visi ryšiai išilgėja. Tad naujasis bendrasis planas yra bandymas miestą pastatyti ne ant vienos kojos ties BIG'u, o ant dviejų kojų ties oro uostu ar Nemėžiu“, – BNS pasakojo M. Pakalnis.

„Todėl ir toliau bus skatinamos investicijos į teritorijas pietinėje miesto dalyje aplink oro uostą: numatyta visos teritorijos palei Dariaus ir Girėno gatvę konversija, tolesnis Kalnėnų rajono plėtojimas į šiaurę nuo Minsko plento, nes ten yra daug teritorijų, kurios yra arti miesto centro, o jį galima greitai pasiekti ir viešuoju transportu. Be to, tos teritorijos yra patrauklios, švarios ir tinkamos gyventi“, – kalbėjo miesto architektas.   

Pasak M. Pakalnio, planuojamas Naujininkų atsinaujinimas – iš socialinio „autsaiderio“ jis turi  potencialo tapti naujuoju Užupiu.

„Bendrojo plano tikslas yra subalansuoti, kad neįvyktų tokia deformacija, kad miestas nubėgo į vieną pusę ir visa infrastruktūra dėl to išbrango ir mes staiga nebesuprantame, kodėl vanduo brangsta, o tai atsitinka dėl to, kad vamzdynai dirbtinai turi ilgėti. Šituos dalykus plane reikia sužiūrėti“, – aiškino jis.

M. Pakalnis teigė, kad miestas sieks daugiau investicijų ir į miegamuosius sostinės rajonus, kad jie taptų daugiafunkciškesni. 

„Dabartinis bendrasis planas šiuos rajonus yra užkonservavęs. Naujajame plane esame išskyrę savivaldybės valdomas žaliąsias teritorijas, t. y. alėjas, skverus, parkelius, didesniuosius parkus, kuriuos mes prižiūrėsime. Tada tinkamai sutvarkysime transporto struktūrą. O konversiniuose projektuose mes pirmiausia žiūrėsime, kad į šiuos rajonus ateitų paslaugos, darbo vietos, kad sumažėtų jų monofunkciškumas“, – pabrėžė M. Pakalnis. 

„Dabar žmones iš šių rajonų juda į darbus centre ir po to atgal, o jeigu priskaičiuosime, kad veža vaikus į mokyklą – tai gaunasi didelė švytuoklinė migracija, kurią padaro tas mano minėtas monofunkciškumas. Pagrindinis naujojo bendrojo plano uždavinys toje vietoje sukurti kuo daugiau multifunkciškumo“, – apie miesto viziją pasakojo architektas. 

Kalbėdamas apie transporto infrastruktūrą, M. Pakalnis tikino, kad nutiesus vakarinį aplinkkelį, būtinos jungtys rytų-vakarų kryptimi – Mykolo Lietuvio ir Šiaurine gatvėmis, kurios atliktų magistralinių kelių funkciją. 

„Tada išsikeltų eismas iš gyvenamųjų namų gatvių ir dėl to mažiau kentėtų gyventojai. Kiti dalykai yra labiau susiję su infrastruktūros pagerinimu, kad atsirastų adekvatus visų rūšių susisiekimo tinklas, nes iki šiol automobilininkai turėjo per didelį prioritetą mieste ir ilgą laiką“, – kalbėjo miesto vyriausiasis architektas.

Kita vertus, pasak jo, norima perdėlioti transporto prioritetus – pirmiausia pėsčiasis, po to dviratininkas, viešasis transportas ir galiausiai automobilis.  

„Naujajame plane bus siekiama tai subalansuoti ir pasakyti, kad visi eismo dalyviai yra lygiateisiai: prioritetas prasideda nuo pėsčiojo ar neįgaliojo, po to eina dviratininkas, viešasis transportas ir tik galiausiai automobilis. Šiuo bendruoju planu norėtume perlaužti stereotipinį mąstymą“, – sakė M. Pakalnis.

Bendrasis planas – gyvenimo būdą apibrėžiantis dokumentas

Jis tikisi, kad naujasis miesto plėtros žemėlapis taps ne matematiniu erdvių užstatymo, o gyvenimo būdą apibrėžiančiu dokumentu. 

„Naujajame plane mes nuo matematinių skaičiavimų atėjome prie urbanistinių dalykų t. y. identifikavome užstatymo tipologiją, o kartu su ja ir gyvenimo būdą. Mes nustatėme apie 20 užstatymo tipologijų – pavyzdžiui, skirtingas užstatymas yra Senamiestyje, Naujamiestyje, Žvėryne, Karoliniškėse, Tarandėje ar Balsiuose. Tad iš tos skirtingos užstatymo tipologijos seka skirtingi užstatymo rodikliai, skirtingas gyvenimo būdas, viešųjų erdvių kūrimo būdai ir daugelis kitų dalykų. Ir tai, kad tuos plano rodiklius mes padarėme pagal tą tipologiją, man, kaip urbanistui, yra vienas svarbiausių dalykų“, – pasakojo M. Pakalnis.

Pasak jo, naujajame plane gerokai sumažinti didžiosios miesto dalies užstatymo intensyvumo rodikliai.

„Pavyzdžiui, gimė visa karta pastatų – komercinių objektų, kurie iš principo yra gyvenamieji, bet yra vadinami neteisingais vardais. Kai kurie projektai buvo daromi tokie todėl, kad buvo didesnis užstatymo intensyvumas leidžiamas komerciniams pastatams, tai su šituo bendruoju planu mes didžiojoje miesto dalyje ženkliai sumažinome užstatymo rodiklius ir priartėjome prie gyvenamajai aplinkai būdingų rodiklių, nes iš esmės nelabai svarbu, kokios paskirties yra pastatas, svarbu, kokio jis dydžio, kiek automobilių ar žmonių jame gali būti ir koks jo galimas poveikis kaimynams. Todėl labai svarbu, kad mes nuo matematinių rodiklių perėjome su konkrečia vieta susietų dalykų“, – aiškino M. Pakalnis. 

Sostinės vyriausiasis architektas taip pat pabrėžė, kad dabartiniame miesto plane yra apie 20 skirtingų zonų, iš kurių buvo suklijuota miesto mozaika, o naujajame plane jų yra per trijų tūkstančių.

„Viskas yra konkrečiau, todėl dabar, kai galima išduoti statybos leidimą tiesiai pagal galiojančio bendrojo plano sprendinius, kai nereikia detaliojo plano, tas tikslumas mums labai pagelbės. Pavyzdžiui, želdynų plotus labai tiksliai įsivardijome, todėl jeigu tam būsimame želdyne kas nors norėtų pastatyti namą, reiktų keisti visą bendrąjį planą, o tai nėra toks paprastas dalykas“, – pabrėžė M. Pakalnis.  

Be kita ko, jis sakė, kad naujasis bendrasis miesto žemėlapis yra galimybių, o ne investicijų planas – jis tik suteiks verslui galimybių investuoti, o ne nubrėš įgyvendinti privalomas permainas.  

„Šis bendrasis planas nėra Lukašenkos penkmečio planas, kad mes turėsime pinigų ir juos per tuos metus išleisime taip, o ne kitaip. Dabartinis planavimas tuo ir skiriasi nuo sovietmečio, kad mes darome galimybių planą, o tuomet buvo investicijų planas. O galimybių planas tik suteikia verslui galimybių investuoti, o žmonėms galimybę pamatyti, kaip gali keistis jų gyvenamoji aplinka“, – tvirtino sostinės vyriausiasis architektas. 

Pasak M. Pakalnio, bendrasis planas jau suderintas su valstybės institucijomis, dabar jį tikrina Teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Miesto taryba jį planuoja tvirtinti liepos pradžioje.

Architekto teigimu, naujasis bendras planas turėtų galioti 15 metų, tačiau šis laikas yra labiau orientacinis.

Bendruoju planu apibrėžiamos pagrindinės taisyklės mieste: kas ir kur gali būti statoma, kur kokios paskirties teritorijos numatomos. Šiuo metu mieste vadovaujamasi iki 2015 m. turėjusiu galioti bendruoju planu.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2021 05 17 10:04
Spausdinti