Meniu
Prenumerata

trečiadienis, lapkričio 25 d.
NT RINKA
Nors vilniečių galimybės įsigyti būstą sumažėjo, paklausa turėtų augti toliau
BNS
Fotobankas
Vilniuje naujos statybos būsto rinkos dalis pakilo iki 53 proc.

Mažėjant senos statybos būsto įsigijimo sandoriams, Vilniuje sparčiai išaugo vidutinė būsto kaina, tačiau, nepaisant išaugusių kainų sostinėje, vis daugiau veiksnių rodo, kad būsto paklausa turėtų išlikti didelė.

Pasak banko „Swedbank“, būsto rinkos aktyvumo tendencijos antrąjį ketvirtį Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje buvo panašios, bet kainos dėl skirtingos būsto rinkos struktūros stipriai išsiskyrė.

„Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus atkreipia dėmesį, kad per metus rinkos dalis Vilniuje, kurią užima naujos statybos būstas, padidėjo nuo 35 proc. iki 53 proc.

„Vilniuje dėl didžiulio senos statybos būsto sandorių susitraukimo susidarė pakankamai keista situacija. Per metus rinkos dalis, kurią užima naujos statybos būstas, padidėjo nuo 35 proc. iki 53 proc.“, – pranešime sakė V. Šimkus.

„Tad subliuškus pigesnio būsto rinkai, vidutinė kvadratinio metro kaina Vilniuje per metus augo 19,2 proc.“, – pridūrė jis.

Tuo metu Kaune ir Klaipėdoje, kur dominuoja senos statybos būstas, kainų augimas nežymiai sulėtėjo ir siekė atitinkamai 7,2 ir 3,5 proc.

Tačiau nepaisant toliau augančių būsto kainų, banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad įvairūs veiksniai rodo, jog būsto paklausa didės.

„Centriniai bankai palūkanas ilgam įšaldė istorinėse žemumose, ekonomikų skatinimo planai įsibėgėja, gyventojų lūkesčiai gerėja, užimtumas ir atlyginimai toliau auga. Net pandemijos metu neatsirado veiksnių, kurie galėtų prislopinti būsto paklausą“, – sakė N. Mačiulis.

„Šalia to šiemet stebime ir rekordiškai didelę grynąją imigraciją – iš emigracijos grįžtantys ir Lietuvoje likti planuojantys lietuviai taip pat didins būsto paklausą“, – teigė jis.

Pasak V. Šimkaus, baimės, kad pasikartos 2009 metų scenarijus ir su ekonomika kartu nukris ir NT rinka, buvo nepagrįstos.

„Lyginant su prieš dešimtmetį patirta krize, situacija buvo skirtinga. Šįkart ir vystytojų, ir gyventojų finansinė padėtis buvo gerokai geresnė. Anticiklinė ekonominė politika padėjo suvaldyti kylančias likvidumo ir darbo rinkos problemas, todėl po pirminio išgąsčio prasidėjo gana greitas atsigavimas“, – sakė V. Šimkus.

Jis taip pat pabrėžė, kad gyventojų pajamų augimas, nors ir tapo lėtesnis, bet vis tiek išsilaikė ties 7-9 proc. riba.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2020 09 17 10:03
Spausdinti